Armėnijos vienuolynai: Tatev ir Sevanavank
Atokūs, kuklūs ir miglose paskendę, kalnuose pabirę vienuolynai (vank.), štai kas asocijuojasi su Armėnija. Jų čia yra visa begalybė. Per trumpą viešnagės laiką, mes išsirinkome du: Sevanavank ir Tatev. Iki Sevano važiavome mikriuku iš šiaurinės autobusų stoties. Stotį pasiekėme 259 autobusu nuo operos stotelės. Iki Sevano miestelio kaina 600 dramų, bet mes papildomai primokėjome 400 ir mus nuvežė iki pačio Sevanavank. Sevanavank vienuolynas pats sufleruoja, jog yra prie Sevano ežero, kitaip vadinamo – armėnų jūra, tyvuliuojančia 1900 m. aukštyje. Čia vasaros metu suvažiuoja sostinės gyventojai, bėgantys nuo miesto karščio ir dulkių. O atsigaivinti tikrai galima, nes birželio mėnesį vandens temperatūra 8-9 laipsniai. Vaikštant Sevano apylinkėse, jautiesi tarsi Šveicarijoje: skaidrus, nuo žydros, turkio mėlynos iki sodriai mėlynos ar žalios, besikeičiantis ežeras, tolumoje iškilę kalnai su snieguotomis viršūnėmis, kalvos ir miškai su savo tūkstančiais žalių atspalvių, laiveliai ramiai plūduriuojantys krantuose… Jautiesi tikroje Armėniškoje rivjeroje.
Atokiausias ir vienas gražiausių vienuolynų – Tatevas. Šalia jo, nuo 2010 m. per slėnį nutiestas ilgiausias pasaulyje dvipusis lynų keltuvas, siekiantis 5,7 km, dar žinomas kaip “Wings of Tatev”. Šįkart mes keliavome ne savarankiškai, o per vietinę kelionių agentūrą “ Hyur tour”, kuri turėjo puikų vienos dienos pasiūlymą. Kaina asmeniui 18000 dramų. Į šią kainą įskaičiuota buvo ir keltuvo bilietai (atskirai bilietas 5000 dramų), transporto išlaidos, gido paslaugos, vyno degustacija Arenio miestely. Papildomai teko tik susimokėti už pietus 4500-5500 dramų. Kelionė prasidėjo 9 val., o sugrįžome apie 23 val.
Kelionė buvo patogi, bet ilga. Po pirmų kelionės valandų prasidėjo lietus. Galvojome, jog nurims, bet jis su kiekvienu kilometru tik stiprėjo. Būtent šios išvykos laukėme labiausiai, dėl to lietaus mažiausiai reikėjo. Bet sutarties su kalnais negali sudaryti, čia oras keičiasi kiekvieną sekundę. Artėjant link Tatev, dangų užtraukė nepermatoma debesų užuolaida, be jokių saulės prošvaisčių. Užsitraukė iš liūdesio ir nusivylimo ir mūsų veidai, nes per rūką, tirštus debesų kamuolius nesimatė nei kito žmogaus, stovinčio už 5 metrų. Kai atvykome prie keltuvo, nesimatė nei kalnų, nei žemiau esančio miestelio, nei pačio keltuvo. Kadangi keliavome su grupe, mums buvo rezervuotas kėlimosi laikas, jeigu vyktumėte savarankiškai, reiktų laukti eilėje. Dėl to geriau prieš vykstant užsirezervuoti laiką internetu, kad sutaupytumėte laiko. Kelionė keltuvu greita, apie 12 min. Kol skriejome link vienuolyno protarpiais pasimatydavo nuostabus slėnis su tekančia Vorotan upe ir didingais Halidzour kalnais.
Dėkui – įdomūs įspūdžiai! 🙂 tik būtų labai smagu, jeigu kainas apytiksliai išverstumėte ir į eurus – padėtų susigaudyti:-)
Labas, Vaiva! Džiaugiamės,jog straipsnis buvo įdomus. Ačiū, kad skaitote. Ateityje, būtinai nurodysime kainas ir eurais 🙂