Atostogos Turkijoje su šeima pandemijos akivaizdoje: pastebėjimai ir patarimai

Turkija išsiilgusi turistų, prekybininkai pasiilgę savo derybų ritualų, arbatos gėrimo su turistais, liūdi krepšiai turkiškų apyrankių, kurias turkai noriai kabina turistėms ant riešų. Liepos pradžioje atvykus į Beldibi kaimelį, netoli Kemero, pasitiko pustuštė pagrindinė gatvė, tušti gultai paplūdimyje ir kavinės su nuliu klientų. Mums tiko ta tuštuma, specialiai vykome ten, kur nebūtų masės žmonių. Bet vaizdas kiek neįprastas, nes Turkija visada būna sausakimša tokiu metu.

Mūsų kelionė į Turkiją buvo ekspromtas. Pamačius nakvynių kainas Palangoje, nusprendėme vykti ten, kur šilta jūra, kalnai, ir paruoštas maistas, nes man su dviem vaikais vėl stovėti Palangoje prie puodų nesinorėjo. 8 dienų atostogos „viskas įskaičiuota“ režimu Turkijoje keturiems gavosi pigiau nei Lietuvos pajūryje. Kelionė pandemijos akivaizdoje nepasirodė sunki. Esame su vyru pilnai pasiskiepiję, tad tereikėjo tik pateikti COVID-19 pažymėjimus bei užpildytą sveikatos formą, kurios reikalauja Turkija. Atvykus nebuvo jokių specialių patikrų, jausmas, lyg keliautum prieškovidiniame pasaulyje.

VIEŠBUTIS

Viešbutį rinkomės ne iš didžiausių, Larissa Hotel, 4 *. Nors realybėje duočiau 3 žvaigždes. Atvykus, neapleido jausmas, kad viešbutis ką tik atsidarė, nes nuolat aplink zujo žmonės, tvarkė, ruošė, kambarys atrodė irgi paruoštas paskubomis. Pasirodo, buvom teisūs. Viešbutis po dviejų metų karantino atsidarė tik liepos 4 d., o mes atvykome 6 dieną. Kiekvieną dieną stebėjome kaip viešbutis keičiasi: atsiranda nauji padavėjai, personalas, animatoriai, daugiau pramogų. Juokėmės, kad kol išvažiuosim, viskas įsisuks pilnu tempu. Patarimas, jeigu vyksite ilsėtis į poilsinę kelionę, išsiaiškinkite, kada viešbutis pradėjo dirbti po karantino, kad nebūtumėt pirmi turistai po dviejų metų. Pirmą dieną personalas dar bandė imituoti kažkokį saugumą dėl covid ir prieš einant valgyti matuodavo temperatūrą. Bet iškart liovėsi, vos tik padaugėjo turistų. Mums išvykstant, viešbučio užimtumas buvo šimtaprocentinis. Kaip atrodo maitinimas pandemijos akivaizdoje? Stovite eilėje su lėkšte ir rodote, ko norite. Jums padavėjas įdeda: šaukštą ryžių, brokolio žiedą, šaukštą baklažanų, norimos mėsos ir t.t. Galite prašyti daugiau, galite kartoti kiek norite, bet mane tai erzino, tas nuolatinis kartojimas „iščio etat, iščio etat“. Apie socialinę distanciją -pamirškite. Saugotis neįmanoma. Kaskart kažkas super alkanas kvėpuoja į viršugalvį, braunasi su lėkšte lyg neužtektų maisto. Beje, viešbutyje sklido gandai, kad kai kurie atvykstantys rusai, kazachai, ilsisi su padirbtais covid pažymėjimais, tai apie kokį saugumą galima kalbėti? Viešbučio kontingentą sudarė svečiai iš Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Kazachstano, Baltarusijos ir kruopelė lietuvių ir latvių. Visi žino, jog Turkiją myli svečiai iš Rytų Europos, deja, jiems kažkodėl laikytis bendrų susitarimų ir taisyklių labai sudėtinga. Restorane visad atsirasdavo tų, kurie neišlaukę dėdavosi maistą patys, čiupinėdavo duoną, rankomis rinkosi vynuoges ar obuolius. Personalas nespėdavo visko sužiūrėti, o į aplinkinių pastabas jie nekreipdavo dėmesio. Pačio maisto nesinori komentuoti, nes visada atsiras tų, kuriems visko maža. Mums buvo skanu ir visko per akis pakako, beje ir vaikams tinkamo maisto buvo.
Eilės prie maisto
Viešbučio pliusai: graži, žalia, didelė teritorija su augančiais mandarinų, persimonų, granatų medžiais, palmėmis ir gėlėmis. Galiu tik įsivaizduoti kaip smagu būtų čia rudenį, kai visi medžiai pasipuoš vaisiais. Gana didelis baseinas ir didelė erdvė po stogu prie baseino ir lauko baro. Mažųjų baseinas nedidelis ir saugus. Animatorių erdvė skurdi, bet dukrai viskas tiko ir patiko. Labai rami vieta, nes korpusai su kambariais toliau nuo gatvės. Viešbutis turi savo hamamą, kurį labai rekomenduojam. Čia dirba ir nuostabūs masažo meistrai, valandos trukmės viso kūno masažas su veido kauke (nusiderėjus) 20 EUR.
Viešbučio minusai – trūko švaros ir kambarių renovacijos. Susikalbėti galima rusiškai, angliškai personalas moka tik „yes, madam, hello, madam“.

AR VERTA SU MAŽAIS VAIKAIS RINKTIS SUPER BRANGŲ VIEŠBUTĮ?

Prieš atostogas visada svajojame kaip patogiai ilsėsimės gerame viešbutyje, mėgausimės saulės voniomis šalia baseino, skaitysime knygas su kokteiliu rankose, neskubėdami valgysime skanius patiekalus, dalyvausime viešbučio siūlomose pramogose….Bet realybė atostogaujant su mažais vaikais, deja, būna kiek kitokia: valgai paskubomis, pusę laiko praleidi saugodamas vaikus prie baseino arba lakstai paskui žaidimų aikštelėje. Važiuojant į labai brangius viešbučius, reikia įvertinti, ar tikrai galėsite pasinaudoti visu tuo siūlomu gėriu. Pavyzdžiui, vaikams animatoriai tampa įdomūs plius minus nuo 3 metų, o ir jie dažniausiai kalba rusų arba anglų kalba, tad vaikas ne visada gali susikalbėti ir įsitraukti į veiklą. Perkant kelionę su vaikais, dažnai siūlomi brangūs viešbučiai su visokiom pramogom, baseinais, vandens kalneliais, vakarinėmis programomis ir pan. Bet ar mažam vaikui to prireiks? Vargu. Kiek teko keliauti, iki pilnos laimės užtekdavo, jog būdavo negilus vaikų baseinas ir žaidimų aikštelė. Vakarinės pramogos prasideda apie 20-21 val, kai vaikus reikia migdyti, tad sudalyvauti irgi nepavykdavo. Reziumuojant, pasidžiaugti visais tokių turbo viešbučių privalumais turbūt galima tada, kai vaikai jau didesni ir savarankiškesni, o kol pypliai priklausomi nuo mūsų, visa, ko jiems labiausiai reikia tai būvimo tiesiog su mumis.

KELIONĖ IŠ ORO UOSTO IKI VIEŠBUČIO

Perkant kelionę iš kelionių oganizatoriaus, pervežimas iš oro uosto iki viešbučio būna įskaičiuotas į kainą. Keliaujant su kūdikiu, nemokamai galima vežtis arba vežimėlį, arba automobilio kėdutę. Aišku, už papildomą mokestį galima imti viską, bet sunkiai įsivaizduoju visą transportavimą vežimo, kėdutės ir lagaminų. Didžioji dauguma keliauja su vežimėliais, bet atvykus iškyla šiokia tokia problema. Važiuojant autobusu iki viešbučio, organizatorius auto kėdučių neparūpina, tad kūdikį tenka vežtis laikant jį ant rankų. Trimetę jau galėjome prisegti saugos diržais, bet 9 mėnesių sūnus buvo man ant rankų. Laimei, kelionė buvo saugi, bet iškyla klausimas, ar neturi organizatorius pasirūpinti saugumu? Taip, už kūdikio vietą mes nemokame, nes jis keliauja ant kelių, bet esant galimybei (nors ir už papildomą mokestį) tikrai pirktume papildomą vietą kėdutei. Organizatorius žino, kurie keleiviai į kurį autobusą lipa, tad būtų galima iš anksto suorganizuoti kėdutę. Juk keliaujant lėktuvu už papildomą mokestį laisvą vietą išsipirkti galima, kodėl negalima ir autobuse išsisipirkti vietos, aprūpintos auto kėdute? Manau, tokia paslauga būtų labai populiari, nes keliaujančių šeimų su mažais vaikais tikrai yra nemažai.

BELDIBI KURORTAS

Nedidelis Beldibi miestelis įsikūręs tarp Antalijos miesto ir Kemero kurorto, nuostabioje kalnų apsuptyje. Nuo oro uosto maždaug valanda kelio. Po trijų valandų skrydžio toks atstumas tikra palaima, nes gana greitai buvome viešbutyje. Pavyzdžiui, pasirinkus poilsį Alanijoje, reiktų įveikti 130 km autobusu, plius dar sustojimai viešbučiuose ir žmonių apgyvendinimas. Sąmoningai rinkomės Kemero pusę dėl trumpos kelionės iš oro uosto. Beldibi yra strategiškai patogioje vietoje – galima greitai nuvykti iki Antalijos (o ten ir prekybos centrai, ir pramogos), arba norint daugiau veiksmo ir triukšmo galima važiuoti link Kemero. Autobuso bilietas iki Kemero, į vieną pusę 1 dol. Beje, atostogaujant vasaros metu Turkijoje Kemero dalyje yra visada šiek tiek vėsiau, nei kituose kurortuose. Rytais prie jūros glostydavo švelnus vėjas, o popiet saulę prislopindavo kalnai. Iš tiesų Beldibi gyvenvietėje nelabai ką yra veikti. Ši vieta tiks ieškantiems ramaus poilsio prie jūros ar viešbučio teritorijoje. Miestelis su viena pagrindine gatve, suvenyrų ir kitų nesąmonių parduotuvėm, ekskursijų biurais, viešbučiais ir keliomis kavinėmis bei šiokia tokia krantine palei jūrą, dviem miesto vaikų žaidimo aikštelėm ir tuzinu benamių kačių. Pirmadieniais vyksta vietinis turgus, kur daug pigiau galima nusipirkti sezoninių vaisių ir uogų, lukumo, turkiško trikotažo ir t.t. Kainos nedidelės: už dolerį galima nusipirkti kilogramą trešnių, 0,5 l šviežių apelsinų sulčių, du dolerius kainuoja kilogramas figų, abrikosų. Turkiškos kavos puodelis ar ledų porcija – 1 doleris.

PAPLŪDIMYS

Kemero regione smėlio prie jūros nėra. Čia akmenys arba smulkūs akmenukai. Reikia maudytis su specialiais batais. Labai nepatogu su vaikais. Mažąjį reikėjo stebėti nemirksint, nes kišo akmenis į burną, o dukra išvis bijojo eiti į jūrą dėl akmenų. Kitą vertus, čia nėra jūros ežių kaip Kroatijoje, ar geliančių medūzų kaip Bulgarijoje. Šalia paplūdimio auga daug medžių, tad daugelis žmonių tiesiog gulėdavo jų šešėlyje. Šalia jūros gultai viešbučio gyventojams buvo nemokami, bet kaip visada geriausios vietos būdavo užimtos tų fanatikų, kurie 5 val ryto eidavo maudytis. Kadangi mes su vaikais tik pasvajojome apie ramų gulėjimą ant gultų ir knygos skaitymą, ateidavome tik išsimaudyti, tai gultų nelabai ir prireikė.
Apibendrinus, savo atostogimis likome patenkinti. Tai buvo daug geriau nei leisti dienas lietuviškame pajūryje, įvertinus kainą, kokybę ir tai, kad pagaliau išvykome iš Lietuvos po visų karantinų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *