7 dienos po Gran Kanarijos saule (kelionių archyvai)
Geografine prasme tai Afrika, politine- Europa, o kultūrine -Ispanija. Kas? Gran Kanarija. Palyginus nedidelė sala, kurioje kiekvienas ras ką smagaus nuveikti. Būdama trečia pagal dydį Kanarų salyne ir antra pagal gyventojų skaičių (pirmauja Tenerifė), ne tokia didelė, bet savyje talpina tiek daug įvairenybių: smėlynai, kalnai, vaismedžiais žaliuojantys laukai, krateris, kilometriniai paplūdimiai ir spalvingi miestai ir miesteliai. Ne veltui Gran Kanarija prilyginama dideliam „teminiui parkui“. Kanarų vulkaninės kilmės salos yra vienas iš Ispanijos autonominių regionų, turintis dvi sostines: Tenerifės Santa Krusas ir Las Palmas. Nuo Afrikos žemyno salyną skiria apie 200 kilometrų. Klimato atžvilgiu, sala tobula ištisus metus, nes vidutinė temperatūra 25ºC, tad, ar vyksite sausio mėnesį, ar rugpjūtį, tikrai nesušalsite ir galėsite išnaudoti visus salos teikiamus privalumus.
Atostogų maršrutas buvo Vilnius- Madridas- Gran Kanarija- Barselona- Vilnius. Po intensyvių pažintinių dienų su Madridu, savaitę ilsėjomės saulėtoje saloje. Norime pasidalinti maršrutu ir lankytomis vietomis, kurias pavyko apžiūrėti per septynias dienas. Salą patogiausia apžiūrėti automobiliu. Mes rezervavome automobilį iš anksto ir jį pasiėmėme oro uoste, o grąžinome Las Palmas mieste, savo paskutinėje kelionės stotelėje.
Dėl švelnesnio klimato daugelis turistų pamėgtų kurortų driekiasi pietinėje salos dalyje. Čia ir žymusis Maspalomas miestelis, apsuptas 4,5 kvadratinių kilometrų kopų. Jos tokios didelės, jog jautiesi lyg būtum tikroje dykumoje. Nuo vandenyno pučiantis vėjas nuolat keičia kopų vingius ir formas, dėl to jos niekada nėra ir nebus vienodos. Vaikščioti kopomis gana sudėtinga, kojos klimpsta smėlyje, tad nueiti didelių atstumų gali ir nepavykti. Bet kaip smagu pašokinėti ir čiuožti smėlio kalnu! Pasirūpinkite patogia avalyne, vandens atsargomis ir būtinai turėkite akinius – jie apsaugos akis nuo pustomo smėlio. Gerai, bent tiek, kad visada galima nusileisti išsimaudyti ir atsigaivinti vandenyno bangose, kurios čia būna tikrai nemažos. Maspalomas paplūdimys tęsiasi 6 km. Jis platus, gera, kad nereikia gulėti susispaudus su kitais turistais. Nenustebkite, pamatę nuogalių saulės vonių mėgėjų, nes Maspalomas paplūdimį labai mėgsta nudistai. Man atrodo, smėlio pripūsto į ausis, akis, plaukus ir rūbus, lankantis kopose, neišsikratėme visos kelionės metu. Deja, bet kopos nyksta dėl stiprių vėjų bei intensyvaus turizmo. Vaikščioti galima nustatytais takais. Pagal atliktus mokslininkų skaičiavimus, manoma, jog po 30 metų šio nuostabaus gamtos kūrinio nebeliks, tad suskubti aplankyti šią vietą tikrai verta.
Nuo kopų puikiai matosi ir 55 metrų aukščio – Maspalomas švyturys, nuo kurio prasideda judri promenada su restoranais, kavinėmis ir suvenyrų krautuvėlemis.
Jeigu keliausite po salą automobiliu, stabtelėkite šalia Maspalomas esančioje populiarioje apžvalgos aikštelėje Degollada de las Yeguas, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Fatagos slėnį, vingiuotą, penkiolikos kilometrų kanjoną: sausringa žemė, kur ne kur išlindę dygliuoti kaktusai, dykumos augmenija ir fone tviskantis vanduo.
Nors Maspalomas garsėja savo plačiais smėlio paplūdimiais, maudymasis nėra toks malonus dėl stiprių vandenyno vėjų. Daug malonesnius pojūčius siūlo ramesnis Amadores paplūdimys, esantis šalia kalvoto Puerto Rico kurorto. Stabtelėkite čia pakely link Puerto de Mogan.
Vos už pusvalandžio kelio nuo vėjų pustomo Maspalomas, rasite spalvingose gėlėse paskendusį romantiškąjį Puerto de Mogan anksčiau buvusį žvejų kaimelį, dabar išaugusį į populiarų kurortinį miestelį. Dėl kanalų, jungiančių prieplauką su žvejybos uostu, tiltų, ryškiaspalvių namų, miestas dar vadinamas „Gran Kanarijos Venecija“. Nardant jaukiomis miesto gatvelėmis galva sukasi ne tik nuo atsiveriančių perspektyvų, bet ir nuo ant kiekvieno kampo kabančių bugenvilijų ir fuksijų. Tikras gėlių ir kvapų festivalis! Puerto de Mogan taip pat turi savo paplūdimį- jis nedidelis, bet labai ramus dėl esančios įlankos.
Jeigu svečiuositės Puerto de Mogan mieste ir apylinkėse, užsukite į didžiausią kaktusų parką Europoje – Cactualdea (kaina suaugusiam 6 EUR). Parke rasite daugiau nei 1200 dygliuotų kaktusų rūšių ir parko „žvaigždę“ – 6 metrų aukščio kaktusą. Vaikštant takais ir takeliais galite atrasti dar nematytų kaktusų rūšių: pūkuotų, spygliuotų, apvalių, pailgų, apsipylusių žiedais, ir t.t. Beje, čia gyvena ir povai, antys, vėžliai ir asilai! Laikas tikrai neprailgs.
Jeigu pavargote nuo saulės po kaktusais, leiskitės link vandenyno, į Gran Kanarijos vakaruose esančią įspūdingą apžvalgos aikštelę – Mirador del Balcón. Neveltui vadinamas balkonu, nes kabo ant stačios uolos, nuo kurios atsiveria įspūdingi vaizdai į Atlanto vandenyną bei į zigzaginę uolų virtinę, vadinamą „Drakono uodega“.
Jei norite visiškai pasinerti į Gran Kanarijos gamtą, sukite link salos širdyje esančio kalnuoto Tejeda miestelio. Kalnų kelias vingiuotas ir siauras, vietomis sunku prasilenkti su didesne mašina. Gerai, kad gražūs vaizdai leidžia nuraminti baimės apimtas mintis. Miestelis toks mažas, jog užteks 20 minučių jį apeiti. Kaip ir daugelio kaimo vietovių, Tejedos gyvenimas sukasi aplink bažnyčią. Siauros atsišakojančios gatvelės apstatytos baltais namais su žydinčiais sodais, migdolų medžiais, o iš terasų ir apžvalgos aikštelių akis džiugina žaliuojantys kalnai, slėniai ir salos vizitinė kortelė – Rūko uola (Roque Nublo). Migdolai čia ypatingas maistas, juos rasite visuose saldumynuose, o jeigu pavyks aplankyti salą sausio mėn. pabaigoje- vasario pradžioje, pamatysite miestą ir apylinkes paskendusius migdolų žieduose. Tajedos apylinkės mėgstamos žygeivių, deja, mes dėl didelės kaitros ir salą nuniokojusių gaisrų, nesiryžome kopti link populiariosios Rūko uolos, nors ji mus visada lydėjo panoraminiame kelyje.
Vietoj jos, pasukome link tarp žalių kalnų, gilių slėnių ir augemenijos įsikūrusio vaizdingo Teroro miesto. Baisus tik miesto pavadinimas, o iš tiesų, tai tikras Gran Kanarijos perlas.
Teroras laikomas religiniu Gran Kanarijos centru. Pasak Kanarų legendos, 1481 m. Mergelės Marijos paveikslas pasirodė piemenims ant pušies viršūnės, tiksliai toje vietoje, kur dabar stovi Nuestra Señora del Pino bazilika. Bazilika yra gyvoje, pušimis kvepiančioje, aikštėje su kavinėmis ir restoranais. Pasivaikščiokite aplink pagrindinę Plaza del Teror aikštę, leiskite suklaidinami ramių miestelio gatvių, išpuoštų įmantriais raižytais mediniais balkonais, puoštomis spalvingomis gėlėmis. Miestas dvelkia ramybe: kažkas groja akustine gitara, kurios melodija nuvilnija per gatvę, vietiniai gurkšnoja kavą, iš krautuvėlių sklinda kepinių aromatai, vaikai žaidžia kamuoliu… Mieste laikas lyg sustojęs ir čia visai nereikia skubėti.
Į Arucas miestelį visai neplanavome važiuoti, tačiau jo aukštos katedros bokšto, kviečiančio iš toli, nepavyko pravažiuoti pro šalį. Teko išlipti. Ir tikrai buvo verta. Arucas – trečias pagal dydį miestas Gran Kanarijoje ir atrodo lyg iš atvuruko: spalvingi miesto namai, kviečiančios prisėsti kavinukės ir stačios akmenimis grįstos gatvelės, iš kurių atsiveria puikūs vaizdai į žemutinį miestą su centre esančia milžiniška neogotikine San Juan Bautista katedra. Mieste rasite nemažai aikščių, kur žaliuose pavėsiuose galima atsipūsti tiek nuo kaitrios Kanarų saulės, tiek nuo klaidžiojimo stačiomis gatvelėmis. Miestas iš tiesų jaukus, ramus ir ne toks turistinis.
Paskutines tris dienas saloje mes praleidome Las Palme. Deja, miestas pasitiko mus kontraversiškai: pusiau saulėtas, vėjuotas ir dar su nenusisekusia booking.com nakvyne. Pusantros dienos negalėjome atsipūsti, nes ieškojome naujos gyvenamosios vietos, tad ir pažintis su miestu gavosi labai pusėtina. Praktiškai vieną dieną praleidom vienam populiariausių Gran Kanarijos paplūdimių – Playa de Las Canteras. Tai gražus, auksinio smėlio paplūdimys, besidriekiantis maždaug tris kilometrus. Paplūdimys suskirstytas į tris skirtingas sritis: La Cicer, Playa Chica ir Playa Grande. Tai labiausiai mums patikęs paplūdimys saloje, dėl didelių bangų, erdvės ir puikios infrastruktūros. Šalia paplūdimio nutiesta puiki, erdvi promenada, kurioje vienas šalia kito glaudžiasi restoranai, kavinės, barai ir suvenyrų krautuvėlės. Mes tiesiog pirmyn atgal vaikščiodavom pakrante, gerdami į save sūrų vandenyno kvapą, gerėdamiesi bangomis ir su jomis lenktyniaujančiais banglentininkais. Sužavėjo, jog ispanai čiuožti banglente moko savo vaikus nuo mažumės ir jau keturmečiai drąsiai brenda į vandenį, plaukia, slysta, krenta į bangas ir vėl stojasi.
Las Palme galimos dvi nakvynės opcijos: arba gyventi rajone, esančiame arčiau paplūdimio ir promenados, arba apsistoti senojoje miesto dalyje, kuri yra toliau nuo vandenyno. Mes buvom pasirinkę pirmąjį variantą ir likome labai patenkinti, kad džiaugtis vandenynu galėjome nuo ryto iki vakaro.
Subjurus orui ir pasislėpus saulei, visai netikėtai, užsukome į mokslo ir technologijos muziejų. Kaina suaugusiam 6 EUR. Keliuose muziejaus aukštuose pristatomi technologijų, fizikos, geografijos, medicinos, astronomijos, biologijos eksponatai ir yra skaitmeninis planetariumas, virtualios realybės skyrius, taip pat du lėktuvai ir beglė kitų įdomybių. Muziejuje galioja taisyklė, jog eksponatus rankomis liesti galima, tad laisvai galima eksperimentuoti. Negalėjome patikėti, kad toks geras muziejus yra Las Palme. Rekomenduojame apsilankyti.
Romantiškąjį Vegueta kvartalą nuo Las Canteras lengvai pasieksite 17 autobusu, užtruksite apie 35 min. Galima eiti ir pėsčiomis, tik reiks geros valandos. XV amžiaus pabaigoje Vegueta buvo pagrindinė gyvenvietė, iš kurios ir gimė Las Palmas. Istorinis centras kupinas senų pastatų, tokių kaip Casa de Colon (Kolumbo namas), Santa Ana katedra, Kanarų muziejus ir daug kitų. Senamiesčio centrą vainikuoja nepaprasto grožio Santa Ana katedra, kurios fasade pinasi gotikos, renesanso ir neoklasicizmo stiliai. Katedros lankymas mokamas – 2,40 EUR. Yra galimybė pasikelti į katedros viršų (1,50 EUR), iš ten atsiveria nuostabus vaizdas į uostą bei miestą. Visai šalia katedros stovi Kolumbo namas, kuriame, savo kelionės į Ameriką metu, buvo apsistojęs tyrinėtojas. Veguetos lankymui geriausia skirti gerą pusdienį, pradedant dienos šviesoje, ir pabaigiant jau sutemus, nes vakare ši miesto dalis kardinaliai pasikeičia. Dieną lydi spalvingi namai, paukščių čiulbesys, katedros varpų aidai, ūžiantis turgus, o saulei nusileidus, akmenuotas senamiesčio gatveles nusėda jaunimas, restoranuose skamba muzika, žmonės mėgaujasi skaniais ispanų virtuvės patiekalais, vynu ar alumi. Pagrindinis turgus vyksta pirmadieniais- sekmadieniais nuo 7-14 val. netoli Perez Galdos teatro, čia rasite visko, nors turgus garsėja turtingu pasirinkimu egzotinių vaisių.
Ne veltui sakoma, kad Gran Kanarija tarsi atskiras mažas pasaulis, savyje talpinantis kalnus, slėnius, vėjų pustomus smėlynus, geriausius paplūdimius bei gyvybingus miestus. Sala nedidelė ir patogiai apvažiuojama automobiliu. Saloje tuėjome 6 nakvynes: 1 Maspalomas, 2 Puerto de Mogan, 1 už Arucas miesto ir 3 Las Palme. Galbūt galėjome aplankyti daugiau: daugiau kalnų, daugiau gamtos, daugiau miestelių, bet tąkart visai nesinorėjo daryti maksimumo, o ramesnio poilsio prie vandenyno, skanių, tingių rytų ir lėtos pažinties su saulėta sala.