Ką galima nuveikti Anykščiuose per tris dienas? Pramogos, gyvūnai, kultūra ir gamta
Anykščiai – maži, bet labai įvairūs ir turtingi. Kaip gali toks nedidelis miestelis savyje talpinti tokią gausybę pramogų, kultūros ir gamtos objektų? Susidaro įspūdis, jog miestas susirinko visa, kas geriausia Lietuvoje: literatūros klasikus, žymiausią velnio pamestą akmenį, aukščiausią bažnyčią, ilgiausią upę, vienintelį rytų Europoj medžių lajų taką bei kitas unikalias pramogas. Tai tobulas kelionių taškas, ieškantiems harmonijos tarp gamtos, pažinimo ir pramogų, o veiklos čia ras visi nuo 0- 99 metų. Anykščiuose teko lankytis ne kartą, bet su vaikais – pirmą, tad ir žvilgsnis į aplinką jau buvo kitoks. Anykščiuose praleidome tris dienas, tad norime pasidalinti savo programa bei įžvalgomis ir įkvėpti jus aplankyti šį nuostabų kurortą, kuriame ne mažiau smagu negu prie jūros.
1 diena
Vos durims atsivėrus, 10 val., mes jau buvome Labirintų parke. Po atviru dangumi čia galima rasti daugiau nei 30 įvairiausių pramogų, kurios bus įdomios ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Visos pramogos (išskyrus mokamus žaidimų automatus) įskaičiuotos į lankytojo bilietą ir pramogų skaičius neribojamas. Atvykus ryte, visoje parko teritorijoje buvome tik trys šeimos, tad jokių eilių prie atrakcijų nebuvo. Planavome čia praleisti 1,5 val. bet vos ne vos išsikrapštėme po 3 valandų. Be pagrindinių labirintų parke rasite mistišką veidrodžių labirintą, ir, bent jau man, baisiausias – šie tiek psichodelinis juostelių labirintas. Yra ir veidrodžių kambarys, mini zoologijos sodas su vištom, žąsim, kalakutu bei zuikiais. Veikia karuselė, šokinėjimo pagalvė, mini golfas, įvairūs strateginiai žaidimai, važiuoja traukinukas, o karštą dieną pasitaškyti vandeniu galima žaidžiant laivelių mūšį. Jeigu norisi daugiau adrenalino, galima nusileisti padangų trasa. Šitas mums labiausiai patiko, čiuožinėjome tikrai ne po porą kartų. Parke yra pora kavinių, taip pat įrengta pikniko erdvė, kur galima valgyti ir savo maistą. Mes parke lankėmės pirmą kartą, bet į tokį objektą drąsiai galima sugrįžti kasmet. Vaikams iki 3 metų lankymas nemokamas. Nuo 3 metų ir suaugusiems – 7 EUR. Taip pat dar yra šeimos bilietas, kurį ir mes pasirinkome už 18 EUR.
Po pietų laiką skyrėme pažinčiai su Anykščių miesto centru bei senąja miesto dalimi. Nepraeikite medinio senamiesčio gabalėlio su akmenimis grėstomis gatvėmis, spalvotomis trobomis ir išpuoselėtais gyventojų gėlynais.
Jaukioje senamiesčio kavinukėje „Paukštukas Pūga“ atsigėrę portugališkos kavos su rimtu karameliniu tortu, patraukėme link pagrindinio miesto panoramos akcento – Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios. Neogotikinė Anykščių bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje, bokštai siekia 79 m. Už 1,5 EUR galima pakilti į 33 metrų aukštyje esančią aikštelę. Nesunkiai, per porą minučių įveikę laiptelius, atsidūrėme po trimis bažnyčios varpais ir visa miesto panorama po kojomis. Aplankę Vyskupo skvere, šalia bažnyčios, A.Baranausko paminklą bei perskaitę aštuoniolikmečio rašytą moralės kodeksą, nusileidome į upės pakrantę. Čia įrengtas pažintinis sveikatingumo takas, pritaikytas tiek aktyviam, tiek pasyviam poilsiui. Takas jungia jau esamas pėsčiųjų-dviračių trasas: Anykščiai – Niūronys ir Anykščiai – Puntuko akmuo. Bendras tako ilgis – 14 km.
Vakare, nurimus saulės kaitrai, išvykome į Safari parką. Aptvertame 50 hektarų kalvų ir miškelių parke laisvėje ganosi daugiau nei 200 gyvūnų – zebrai, danieliai, juodieji afrikos stručiai, Highland raguočiai, lamos, alpakos, muflonai, asiliukai, velso poniai, kupranugariai bei buivolai. Į safarį vykome visureigiu Land Rover Defender. Privatus safaris kainuoja 70 EUR, o vykstant su kitais lankytojais – 10 EUR/asm. Turo trukmė apie 45 min, o privataus – 1 val. Važiavome kartu su dar viena pora, tad gavosi beveik privatus turas. Džipai septynviečiai, tai atvykus su kompanija galima imti ir privatų. Gyvūnus galima maitinti morkomis, viena pakuotė 1 EUR. Rekomenduoju vykstant su vaikais imti bent kelias, nes jie dažniausiai maitina saujomis negailėdami. Mums pavyko susipažinti su itin draugišku kupranugariu, kuris pusiau sulindo į džipą ieškoti morkų. Bendrauti lindo ir asiliukas bei danieliai. Labai gražiai moka nuo delno paimti morkytes, net dukra nebijojo šerti. Highlando raguočiai atrodo baugiai, bet ir jie atkerėplino saldžių morkų, savo šiurkščiu liežuviu apseilėjo visus pirštus. Lamos kaip lamos- aukštai pakeltom galvom rodė tik užpakalius. Alpakos pasirodė kur kas smagesnės- vaikščiojo paskui dėl morkos kąsnelio. Pabaigoje laukė triušiukai, kuriems morkų negalima duoti, o prisivilioti teko kiaulpienių lapais. Vykti į safarį galima ir su vaikais, amžius neribojamas. Autokėdučių nėra, bet galima pasiimti savo ir pritvirtinti diržais, arba vaiką laikyti šalia savęs. Mes sėdėjome gale: dukra šalia manęs, o vyras sėdėjo mažąjį įsidėjęs į nešioklę. Džipas važiavo apie 15 km/val greičiu, tik labai lingavo ir kratė, tad teko tvirtai laikyti tiek save, tiek vaikus. Iš džipo griežtai draudžiama išlipti, gyvūnus maitinti ir glostyti galima tik per langą.
2 diena
Nieko nelaukę, nusprendėme dieną pradėti ekstremaliai ir pasikrauti gera energija ant Kalitos kalno. Atvykus 10 val. buvome pirmieji lankytojai, tad vėl be jokių eilių ir laukimų su vėju leidomės vasaros rogučių trasa. Beveik 500 metrų ilgio trasą sudaro 5 posūkiai, tramplynas ir kilpa, kuriuos galite įveikti skriedami 40 km/val. greičiu. Vyras bandė nusileisti beveik nestabdydamas, aš leidausi gal 15 km/val greičiu. Beje, vaikai nuo trijų metų gali leistis kartu su suaugusiuoju. Vieno nusileidimo kaina 2 EUR.
Anykščiuose kosmoso rogutėmis nepasieksite, bet kosmoso erdvės jausmą galite patirti COSMOS Paukščių take, įsikūrusiame Anykščių menų inkubatoriuje. Tai veidrodžių kambarys, kuriame sukuriamas begalybės pojūtis pasitelkiant šviesos elementus, viduje girdimi žemės elektromagnetiniai virpesiai paversti garsu. Greitai pralekiančios 4 minutės kosmoso suaugusiam kainuoja 3 EUR. Labai graži patirtis.
Antrąjį šimtmetį skaičiuojantis Siaurukas – dar vienas Anykščių simbolis. Geltonoje medinėje, drožiniais puoštoje stotyje vis dar veikia originalus kasos langelis, atkurtas stoties viršininko kabinetas ir daug kitų istorinių eksponatų. Stoties teritorijoje ir be muziejaus yra kur pasižvalgyti: vandens bokštas, bėgiai, akemeninė prekybos aikštė, drezinos, įvairūs vagonėliai, viename iš traukinio vagonų įkurta kavinė. Muziejus kainuoja 4 EUR. Dabar ekspozicija pasipildė dar ir istoriniais automobiliais. Įrengta atskira edukacinė žaidimų erdvė vaikams, kur pilna senovinių prietaisų, telefonų, mygtukų ir pan. Ilgai užtrukom, kol trimetė viską palietė 😊
Aplankyti Lajų taką lankantis Anykščiuose kaip ir būtina. Toks objektas vienintelis ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje. Paskutinį kartą lankėme 2015 m. per patį įkarštį, kai mašiną tekdavo palikti kelkrašty kelių kilometrų atstumu. Dabar atvykus viskas ramu ir tvarkinga, didelis parkingas, sutvarkytas informacinis centras, jokių spūsčių ar maišaties. Tako pradžia prasideda netoli Puntuko akmens, užlipus ant kalvos. Takas medžių viršūnėmis vingiuoja 300 metrų ir veda į 34 metrų aukščio apžvalgos bokštą. Iš viršaus atsiveria vaizdai į apdainuotąjį Anykščių šilelį, Šventosios upę, tolumoje galima pamatyti ir Šv. Mato bažnyčios bokštus. Kaina suaugusiam 4 EUR. Pamenu, kai lankėmės pirmą kartą mokėjome 1 EUR. Kaina pasirodė ryškiai per didelė už tokį objektą, juk kai pagalvoji tai tiesiog takas su bokštu, juk už kitus apžvalgos bokštus nemokame. Liūdniausia, kad niekas take nepasikeitė nuo atidarymo, jokių informacinių stendų apie taką, apie medžius, apie čia čiulbančius paukščius ir pan. Patarimas – važiuokite, jei dar nebuvote, kol kaina nepadvigubėjo.
Važiuojant link/iš lajų tako, sustokite pamasažuoti pėdų Basų kojų take. Gamtos apsuptyje įrengtas 1200 metrų ilgio pėsčiųjų takas, kuriuo einama tik basomis. Įėjimo kaina 4 EUR. Mes lankėmės birželio viduryje, tai miškas buvo pilnas kraujasiurbių milžiniškų uodų, kurie absoliučiai viską sugadino. Negalėjom sustoti nei milisekundei, nes jie iškart puldavo, nors nuo galvos iki kojų buvom išsipurškusios repelentais – jie negelbėjo. Tad visą trasą įveikiau bėgte su trimete ant rankų. Bėgau taip, jog atrodo, vilkų gauja vytųsi. Labai skaudėjo: konkorėžiai, žvyras, akmenys, pagaliai, tarpai su samanom, smėliu ar spygliais buvo lyg palaima. Jeigu ne uodai, būtų galima sustoti paskaityti Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, pasigrožėti gamta. Pabaigus trasą, nusiplauti kojoms įrengti dušai.
Visai netikėtai dieną užbaigėme vaikų pramogų aikštelėje „Bėga Bėga“, mat ji buvo šalia mūsų nakvynės vietos. Aptvertoje aikštelėje gausu įvairiausių smagumynų vaikams: laipynės, landos, čiuožyklos, batutai, kamuoliukų baseinas ir t.t. Kaina 4 EUR/ 2 val.
3 diena
Rytas Anykščių A. Baranausko aikštėje labai kvapnus. Viename iš kiemelių yra nedidelė „Skoneta“ kepyklėlė, viliojanti savo naminiais kepiniais, kurie paprasti, nukeliantys į mokyklos valgyklą, skanūs ir labai pigūs. Tokių kainų seniai nesu mačiusi, pvz.: bandelė su avietėmis, varške, mini chačiapūrio bandelės kainavo gal nepilnus 2 EUR. Pasmaguriavę ir atsigėrę kavos, leidomės į paskutinės dienos nuotykius. Bet prieš tai dar reikėjo pasisupti nuostabiose supynėse Baranausko aikštėje. Nepraeikite pro jas nepasisupę!
Didžiausias Anykščių atradimas – Šeimyniškėlių piliakalnio istorinis kompleksas. Kodėl dažniausiai gyvenime taip būna, jog dalykai, dėl kurių neturėjai jokių lūkesčių, visada būna geriausi? Taip nutiko ir čia. Atvykę su mintimi „ greitai užkopsim, apsidairysim ir važiuosim“, užtrukome gal pusantros valandos. Ant piliakalnio XIII a. viduryje stovėjo valstybinė medinė pilis, spėjama, Mindaugo Vorutos pilis. Žole iki kelių apaugusiais mediniais laiptais užkopėme iki viršaus, vaizdas nelabai įsimintinas, bet įsimintina tapo greta pastatyta medinė pilis. Kaina – 3 EUR. Tai ne tik muziejus, bet kartu ir edukacinė, žaidimų erdvė tiek mažiems, tiek suaugusiems. Pilies kieme galima išbandyti akies taiklumą šaudant iš lanko, persirengus riteriais imituoti kovą, mėtyti ietį, suptis ant senovinių supynių, žaisti senuosius stalo žaidimus, paskanauti čiobrelių arbatos ir dar daug visko įdomaus. Labai rekomenduojame aplankyti!
Prieš išvykstant atgal į Vilnių, užsukome dar į nostalgišką Arklio muziejų Niuronių kaime. Kaina – 5 EUR. Muziejuje įdomiai pristatoma visa arklio evoliucija, veislės, galima susipažinti su senaisiais amatais, apžiūrėti žemės ūkio padargus, transporto priemones, etnografinėse sodybose apžiūrėti senovinius buities prietaisus, paragauti naminės ruginės duonos, o vaikams svarbiausia – suptis ir pajodinėti arkliuku. Muziejaus teritorijoje daug įvairių arklio drožiniais puoštų supynių, tad vietos dūkti mažiesiems iki soties. Beje, muziejuje dirba labai profesionalūs gidai, kurie glaustai, bet įdomiai pristatė pagrindinius eksponatus.
Atostogos Anykščiuose? Žinoma! Tai puikus kurortas, kuriame telpa ir pramogos, ir kultūrinis pažinimas, sveikatingumas ir nuostabi gamta. Stebint kokiu greičiu keičiasi šis miestelis, smalsu, kuo nustebins Anykščiai ateityje.
Kokia puiki išvyka! Kaip situacija su nakvyne Lietuvos miesteliuose?
Situacija gera, tikrai platus pasirinkimas tiek viešbučių su SPA centrais, tiek butų ar apartamentų. Dabar labai populiaru Lietuvoje nakvoti netradicinėse vietose, daugiau galimybių galima rasti http://www.wowstays.lt