Dubingių žirgynas: laimės terapija tarp gyvūnų

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu ir savęs, kodėl tiek prireikė metų, kad susiruoščiau nuvykti į tokią nuostabią vietą. Bet geriau vėliau, nei niekada. Planas vykti iki žirgyno gimė netikėtai, nes turėjome laisvų dienų. Žvalgėmės, ką įdomaus mums bei vaikui, galime rasti netolimu spinduliu nuo Vilniaus. Ir štai, už nepilnų 50 km – Dubingių žirgyno bei pramogų kompleksas. Prisipažinsiu, didelių lūkesčių neturėjome ir planavome praleisti apie porą valandų, nes: „ką ten per daug nuveiksi? Arklidės, ežeriukas, greitai apžiūrėsim mini zoologijos sodą ir namo“. Juokingas planas.

Tik pasukus link Žalktynės kaimo, supratau, į kokią gamtos karalystę mes atvykome. Beje, surasti žirgyną nėra sudėtinga: privažiavus ženklą „Žalktynė“ iškart sukite keliuku į kairę ir pavažiuokite dar ~400 m. Mes lankėmės darbo dieną ir atvykome vos tik kompleksas atvėrė duris. Suaugusiam kaina 6 Eur, vaikui nuo 2 metų – 3 Eur, morkų maišelis gyvūnų šėrimui – 3 Eur. Pirmieji, nudžiugę mūsų atvykimu ir užuodę gardžias vaišes, prisistatė elniai. Glostydami drėgnas nosis ir pūkuotus ragelius, net nepajutome kaip prabėgo pirmos 15 minučių. Tai ką aš ten kalbėjau apie greitą apsilankymą?
Supanti teritorija stulbinamai graži ir tvarkinga, viskas tarsi susilieja su supančia gyvąja gamta. Būdamas toje ramybėje ir tyloje iš karto pamiršti miesto triukšmą ir tempą, čia nėra ir negali būti jokio skubėjimo. Po pagrindinio pastato stogu telpa ir restoranas, ir nedidelis viešbutis bei pati žirgų viešpatija. Kokie jie puikūs, kokie išdidūs ir galingi! Vaikšant po arklides, kiekvienas kišdavo savo nosį, kad paglostytume. Mažoji mūsų dvimetė tokių didelių gyvūnų pabūgo, bet greitai nurimo. Žvelgiant žirgui į akis, krūtinę užlieja ramybė ir švelnumas. Viduje taip pat yra didžiulis 1500 kv.m. apvalus maniežas su galingomis medinėmis stogo konstrukcijomis. Šalia restorano vaikams skirta didelė teritorija žaidimams – „Bamblių kraštas“. Įėjimas nemokamas. Esant geram orui, galima pasiplaukioti valtele ar vandens dviračiu po ežerą, arba išsitiesti saulės vonioms  ant gulto nedideliame pleže. Nesvarbu, kaip nuspręsite leisti laiką, jus visada sups užburianti gamta, sutvarkyta iki kiekvieno žolės stiebelio.
Pagrindinis pastatas
Kavinė šalia ežero
Pramogos mažiesiems
Atvykę mes blogai įvertinome atstumus ir palikome vaiko paspirtuką automobilyje. O veltui! Mažamečio kojytėms teko nemažas krūvis. Nes vadinamasis „Mini zoo“ visai ne mini, o maxi. Nuostabiai sutvarkyta ir nuolat prižiūrima teritorija tikrai nemaža. Kelias neasfaltuotas, bet su vežimėliu galima patogiai pravažiuoti. Mini zoologijos sode saldžių morkyčių laukė daugybė gyvūnų: pašėlęs ponis, asilas Antonas, nosį užrietęs kupranugaris, gausybė ožiukų ir avyčių, galvas aukštai iškėlusių stručių, triušiukai ir pentinuotos vištos, kiek piktoki kalakutai ir žasys bei gražuolės alpakos. Tikras džiaugsmas mažiesiems lankytojams! Matosi, jog gyvūnai čia mylimi ir prižiūrėti, visi draugiški, nebailūs ir laukia žmogaus prisilietimo.
Alpakos
Zoologijos sodo teritorija
Dar viena stotelė – “Šnabždančių akmenų” sodas, įrengtas pagal japoniško sodo pavyzdį. Siaurais takeliais išvagotas, akmenimis padabintas. Čia akyse raibuliuoja vanduo ir įvairi augmenija, ošia meldai, krenta mažas kriokliukas… Mūsų spontaniška išvyka, turėjusi būti greitu pabėgimu nuo didmiesčio, virto nepaprastai smagiu pusdieniu gamtos ir gyvūnų apsuptyje. Grįšime čia dar ne vieną kartą, o geriausia – su nakvyne.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *