Vienos skoniai: ką būtina paragauti svečiuojantis Austrijos sostinėje

Vienos šnicelis, minkštai virta jautiena su sultiniu, Zacherio tortas, obuolių štrudelis: tai tik keletas pasaulyje žinomų Vienos virtuvės pavyzdžių. Kiekvienas patiekalas tobulai iliustruoja kaip skirtingų kultūrų skoniai susijungia šiame imperatoriškame mieste. Vienos virtuvės sėkmės receptas yra iš tiesų labai paprastas: paimti visas geriausias kulinarijos tradicijas iš Bohemijos, Austrijos, Vengrijos, Italijos ir Balkanų, sumaišyti jas ir sukurti iš jų savitą skonį. Tiesą sakant, daugelio Vienos patiekalų šaknis galima atsekti kaimyninėse šalyse, turint omenyje, kad Viena buvo Austrijos-Vengrijos monarchijos širdis, sujungusi daugybę kultūrų bei jų kulinarines tapatybes.

Mieste kavinių pasirinkimas labai gausus, visos atrodo viliojančiai ir norisi kone kiekvienoje prisėsti bent mažam puodeliui kavos. 2011 m. Vienos kavos namai buvo įrašyti į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Vienoje yra apie 2400 kavinių, pradedant nuo elegantiškų tradicinių kavinių ir baigiant paprastais bistro, kuriuose kava geriama tik stovint prie baro, nuo erdvių kavinių-restoranų iki mažyčių, jaukių ir kvepiančių bandelinių. Klasikiniuose sostinės kavos namuose personalas vis dar yra apsirengęs juodai, o dekoras yra toks, koks buvo „senais gerais laikais“: medinės grindys, stalai su marmuru, paprastos „Thonet“ kėdės ir minkštos sėdimos vietos. Tradicinės Vienos kavinės taip pat turi platų nacionalinių ir tarptautinių laikraščių asortimentą,tad geriant rytinę kavą galima skaityti populiariuosius laikraščius iš viso pasaulio, argi tai ne prabanga? Čia vis dar prie kavos atnešama maža stiklinė vandens, su šaukšteliu ant viršaus, kas reiškia, jog vanduo ką tik buvo šviežiai įpiltas – sena Hofburgų etiketo tradicija. Kaip ir anksčiau, sostinės kavinės atlieka svarbią socialinę funkciją. Žmonės ateina čia filosofuoti, ilsėtis, medituoti, skaityti dienos laikraščius, šnekėti, flirtuoti, žaisti biliardą ar šachmatus, kalbėtis su draugais ir nepažįstamais žmonėmis apie viską ir bet ką. Ir, žinoma, mėgautis kava. Vienoje galima suskaičiupti apie 30 rūšių kavos, ne visi kavos namai gali išpildyti visą sąrašą, bet daugelyje vietų meniu pamatysite štai tokius pasirinkimus: Schwarzer arba Mokka – stipri juoda kava be pieno; grosser Brauner ar kleiner Brauner– didelė arba maža juoda kava su šlakeliu grietinėles; Verlängerter – mažas puodelis juodos kavos, užpiltas karštu vandeniu, gali būti su pienu, ar be; Melange –išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „maišyti“. Tai espreso kava, „palengvinta“ karštu vandeniu, karštu pienu ir pieno puta ant viršaus. Šalia tradicinių Vienos kavos rūšių, visur rasite ir visame pasaulyje populiarias Cappuccino, Caffè Latte ir t.t.
Mieste galioja griežta taisyklė: niekada neužsisakykite “tik kavos”. Austrijoje žmonės mėgsta gerti kavą su gabalėliu kažko saldaus. Nenuostabu, kai pasirinkimas tortų, pyragų ir pyragėlių toks platus. Mieste gausu kepyklų ir konditerijos parduotuvių, turinčių savo kavines. Taigi kokius tortus ir saldumynus bei kur ragauti Vienoje?

Café Sacher

Originalus Zacherio tortas (Sachertorte), be abejonės, yra garsiausias pyragas Vienoje ir visoje Austrijoje – o gal net pasaulyje. Šis purus šokoladinis pyragas su abrikosų uogiene ir šokolado glazūra yra gaminamas legendiniame viešbutyje „Sacher“, esančiame už Vienos valstybinės operos, pagal slaptą receptą, datuojamą 1832 m. Tortą sukūrė šešiolikmetis Franzas Sacheris, princo Metternicho namuose dirbusio šefo pameistris. Atpažįstamas iš žvilgančios veidrodinės glazūros ir pieniško šokolado disko viršuje, tortas išdidžiai sėdi už kiekvienos kepyklos stiklinių vitrinų. Tikras Sachertorte patiekiamas su gausia tirštos grietinėlės kompanija, padedančia neutralizuoti šiek tiek sausą jo tekstūrą. Be abejonės tobuliasia vieta ragauti šį saldų šedevrą – „Sacher“ kavinė, esanti šalia viešbučio, kurį 1876 m. atidarė Franzo Sacherio sūnus. Prabanga jautėsi žengus vos pirmą žingsnį pro duris: įspūdingi šviestuvai, raudonos puošnios sienos, imperatorių paveikslai, žvelgiantys į valgančiuosius. Staliuko neteko laukti, nes buvo rytas. Tai viena brangesnių Vienos kavinių, tad už Melange kavą bei Zacherio tortą sumokėjau 14,90 eur. Austrai saldumynų negaili, jeigu gabalas, tai gabalas. Nesugebėjau jo viena įveikti, nes tortas tikrai saldus, šokolado glajaus storis kaip pirštas, tad įveikus pusę, mėgautis tampa labai sudėtinga.

Café Demel

Vienoje ilgą laiką vyko „tortų karas“ dėl originalaus Zacherio torto recepto. Mat netoliese Hofburgų rūmų, Kohlmarkt gatvėje esanti „Demel“ kavinė-konditerinė, teigė, jog Sachertorte receptas prilauso jiems, tačiau po ilgo bylinėjimosi teismuose visgi teisės priskirtos „Sacher“. „Demel“ verta dėmėsio kavinė, įkurta 1786 m. Tarp poliruoto tamsaus medžio, blizgaus stiklo ir gražios keramikos ištaigingai vitrinose pūpso tobuliausi, juvelyrinius dirbinius primenantys tortai ir pyragai. „Demel“ interjeras priminė muziejų, viskas buvo imperatoriškai prabangu ir ikoniška, pradedant iškaboje esančia abreviatūra „K.u.K. „Hofzuckerbäcker, kas reiškia „imperatoriškasis ir karališkasis Teismo tiekėjas“, pasakiškais konditeriniais gaminiais, ir baigiant padavėjomis, kurios vadinamos tiesiog Demelinerinnen dėl savo juodų, vienuolių apdarus primenaničių uniformų. „Demel“ atvirai demonstruoja visas tortų dirbtuves kavinės lankytojams. Pro stiklinę sieną galima stebėti kaip meistrai kruopščiai dekoruoja, minko, maišo ir rankomis formuoja tobuliausius tortus. Daugelis atvyksta čia paragauti darkart Sachertotorte, tačiau aš pasirinkau kitą desertą, kurį lankantis Vienoje privalu paragauti, tai – Mocarto tortas, sukurtas kompozitoriaus garbei. Vėl gavau torto luitą: tarp dviejų šokoladinų biskvitų, puikavosi plonas ryškiai žalias pistacinis marcipano sluoknis, šokolado glajus viršuje kartu su besipuikuojančiu šokoladuku su Mocarto atvaizdu. Latte kava ir tortas čia kainavo 11,50 eur.

Café Central

Yra toks posakis „Vienoje yra kavinės ir yra Cafe Central“. Turbūt garsiausia ir žinomiausia Vienos kavinė, įsikūrusi „Palais Fertsel“, buvusio banko ir vertybinių popierių rinkos pastato pirmame aukšte. Tai istorinė vieta, beveik pusantro amžiaus tarnavusi ne tik kaip kavos namai, bet ir Vienos socialinio-politinio gyvenimo širdis. Istoriškai įdomus kavinės mėnuo buvo 1913 m. sausis. Tą mėnesį kavinę aplankė svarbiausios XX amžiaus istorinės figūros: Josipas Brozas Tito, jaunas Adolfas Hitleris, Vladimiras Leninas ir Leonas Trockis. Čia gėrė ir Sigmundas Freudas, ir Kokoška. Nežinia, ar jie kada nors susitiko, bet tikriausiai tą vietą jie aplankė skirtingu metu. Suvokimas, jog tarp šių kavinės sienų, o gal prie mūsų pasirinkto staliuko, sėdėjo tokios asmenybės, pakelia plaukelius ant kūno. Įėjus pro kavinės duris prieš akis atsiveria didinga, skliautuota, šviestuvais nutvieksta salė, ir kai manėme, kad žandikaulis negali nusileisti žemiau, pamatėme tortų ir pyragų vitriną, kuri paliko mus be žado. Kavinėje, be abejonės, daug turistų, bet buvo ir vietinių, kurie tiesiog mėgavosi kava ir tos dienos rytine spauda, kuri čia suvežta iš viso pasaulio. Mes atėjome ryte, tad staliuko ilgai laukti nereikėjo, nes vakare, laukiančių užeiti vidun žmonių eilė vingiavo net ant gatvės. Jeigu ateinate tik deserto ir kavos, tortą reikia išsirinkti iš vitrinos ir, atėjus padavėjui prie staliuko, pasakyti, kokio  torto norėsite. Pasirinkimas platus,o renkantis susisuka galva. Mes išsirinkome klasikinį Vienos obuolių štrudelį, su bekrentančiais cinamoninias obuoliais per plonus tešlos sluoksnius bei kreminę bombą – tortą „Central Schnitte“ . Café Central nėra pigi vieta, bet, iš tiesų, galvojome, jog sumokėsime daugiau tokioje vietoje. Už dvi kavas ir desertus sumokėjome 20 eur.
Vienoje po visų tortų ir karališkai atrodančių pyragų, dominuoja – dešrelės. Tobulas šiltas ir greitas užkandis lakstant tarp miesto įžymybių ir lankytinų vietų. Dešrainių kioskų yra beveik ant kiekvieno judraus sostinės kampo, tad ieškoti ilgai jų neteks. Pasirinkimas platus: nuo frankfurto dešrelių su saldžiomis/aštriomis garstyčiomis bei krienų padažu, Käsekrainer dešrų, prikimštų sūrio, kvepiančių rūkytų Debreziner dešrelių su paprika iki Burenwurst pjaustytų dešrelių. Daug kur matysite pjaustomą ir sveriamą Leberkäse ( ją labai mėgo mūsų maža keliautoja). Ši kepta mėsa primena mūsų daktarišką dešrą. Ji būna šilta ir dažnai patiekiama kartu su pusryčių bandele. Standartinė dešrelė su bandele kainuoja apie 5 eur.
Nors tikrą skonių festivalį rasite populiariajame ir didžiausiame Vienos Naschmarkt turguje. Prekyvietė šioje vietoje jau buvo nuo 1780-ųjų, o daugiausiai ką joje buvo galima įsigyti tai pienas ir kiti pieno produktai. Bėgant laikui, turgus išaugo iki 120 prekystalių, pasipildė kavinėmis bei restoranais, vyno krautuvėmis ir kitom gurmaniškom užeigom. Turgus dirba nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienį. Užsukite pasižvalgyti, padegustuoti ir neišeikite be klasikinių pyragėlių su obuoliais, varške ar sočiu riešutų įdaru.
Svečiuojantis šnicelio gimtinėje, būtų keista neparagauti legendinio Vienos kepsnio. Perskaitėme daugybę apžvalgų, kur skaniausi ir geriausi kepsniai Vienoje, ir galiausiai pasimetėme informacijos gausoje. Aišku tapo viena, jog kandidatų yra begalė ir daugelyje vietų gausite tikrai neblogą šnicelį. Mes išsirinkome šalia miesto rotušės esantį restoraną „Café Restaurant Rathaus“, šnicelius ir kitą vietinį maistą gaminantį jau nuo 1843 m. Visame pasaulyje garsus Vienos šnicelis, tai minkštas, plonas veršienos arba kiaulienos kepsnys, apvoliotas kiaušinio ir džiuvesėlių mišiniu bei keptas svieste. Kepsnys dažniausiai užima 90 proc. lėkštės ploto, o šalia patiekiama bulvių ir žalumynų salotos kartu su krienų padažu. Kepsnys kainavo 10,50 eur. ir buvo tobulai traškus išorėje ir minkštas viduje. Be šnicelio, austrai nepaprastai myli dar vieną mėsos patiekalą – Tafelspiz, arba ypatingai minkštai virtą jautieną su sultiniu. Mėgstamiausias Austrijos imperatoriaus Franzo Juozapo I-ojo valgis, virta jautiena buvo vienas iš standartinių patiekalų imperatoriaus teisme. Oficialiame kulinarijos mokyklos vadovėlyje 1912 m. yra parašyta: „Jo Didenybės privatus stalas niekada nebūna be puikaus virtos jautienos gabalo“. Tafelspiz patiekiamas su stulbinančiu garnyru: obuolių ir krienų padažu, laiškinių česnakų padažu, trintais špinatais ir Erdäpfelschmarren (virtų bulvių gabaliukai, kepti svieste). Už imperatorišką porciją bei skonį sumokėjome 17,50 eur.
Austrijos sostinėje gausu tarptautinių skonių ir įvairiaspalvių kulinarinių tradicijų, čia yra tūkstančiai restoranų nuo pačių egzotiškiausių iki visame pasaulyje pamėgtų kinų, japonų, turkų virtuvių. Itališkas maistas Vienoje labai populiarus, ir picas austrai kepa tikrai labai gardžias. Atvykus, telieka atsipalaiduoti ir pasiduoti skonių vilionėms. Gardžių Jums kelionių!

JUMS TAIP PAT GALI PATIKTI

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *