3 dienos Madride: muziejai, lankytinos vietos ir pramogos karališkoje sostinėje

Madridas gal ir negali pasigirti tokiomis įžymybėmis kaip Eifelio bokštas Paryžiuje ar koliziejus Romoje, tačiau ši sostinė nenusileidžia savo gausiu kultūriniu paveldu, istoriniais brangakmeniais, pasaulinio lygio muziejų gausa, įspūdingomis meno kolekcijomis ir dar nuostabesniais patiekalais. Madridas buvo mūsų metų atradimas. Kai visi plūsta į pajūryje esančią Barseloną, mes mėgavomės temperamentingu Madridu. Tai be galo tvarkingas, didingas miestas, su įmantria architektūra, žaliuojančiais parkais ir užvedančia energija. Karališka sostinė, kuri taip giliai įstrigo širdyje, jog niekaip negalime jos pamiršti. Čia mes praleidome tobulas, kontrastingas ir visom prasmėm turtingas 3 dienas, kuriose maišėsi muziejai, architektūra ir parkai, burnose pynėsi nuostabūs skoniai, kur liepsnojo flamenko aistros ir tiško kraujas koridoje.

1 diena

Būtų nuodėmė išvykti iš Madrido neaplankius bent vieno iš pasaulinio lygio meno muziejų. Mes pirmąją dieną pradėjome iš karto nuo Prado muziejaus, apie kurį svajojau nuo 16 metų, kai dovanų gavau atviručių rinkinį iš Madrido. Atidarytas 1819 m. karalienės Marijos Izabelės de Braganzos iniciatyva, muziejus talpina 8600 paveiklsų bei 700 skulptūrų. Muziejuje eksponuojamos geriausios Valaskeso bei Gojos darbų kolekcijos. O kur dar Rubenso ir Botičelio šedevrai, Ticiano, Karavadžo, Diurerio darbai ir t.t. Muziejus atsidaro 10 val. o mes eilėje jau stovėjome gerą pusvalandį prieš jam atveriant duris. Čia plūsta minios turistų, tad patariame atvykti anksčiau. Muziejus milžiniškas, visko apžiūrėti nėra šansų, tad geriausia prieš einant apgalvoti, kuriuos darbus norite pamatyti ir eiti link jų. Mes užtrukome apie 2 valandas. Įėjimas į Prado muziejų suaugusiam kainuoja 15 eur., nemokamai patekti galima nuo pirmadienio iki šeštadienio nuo 18-20 val. Nemokamomis lankymo valandomis paveikslų nesimato nuo didelio lankytojų srauto, tad įvertinkite tai!
Kitoje kelio pusėje yra dar vienas vertas dėmesio objektas – Karalienės Reinos Sofios moderniojo meno centras. Muziejus įkurtas buvusioje 18 a. ligoninėje, kuriame kabo garsi ispanų dailininko Pablo Pikaso drobė „Gernika“, nutapyta 1937 m. Reinos Sofios meno centre yra nemažai Salvadoro Dali darbų, taip pat Kandinskio, Kiro ir kitų. Įėjimas suaugusiam kainuoja 10 eur. Nemokamos lankymo valandos pirmadieniais, trečiadieniais bei šeštadieniais nuo 19 val-21 val., o sekmadienį nuo 13:30 iki 19 val.kurtas
Po beveik pusdienio praleisto muziejų salėse, geriausia ką galima nuveikti, tai pavalgyti. Puiki vieta greitiems pietums yra „Museo de Jamon“, neapsigaukite, tai ne kumpio muziejus, o tiesiog populiarus užkandinių tinklas, siūlantis kokybišką kumpį, saliamį, įvairius sumuštinius ir t.t. Šias užkandines labai myli vietiniai gyventojai. Labai smagu stebėti kaip čia susitinka Madrido senjorai alaus bokalui, ar kavai, kur verda aršios diskusijos bežiūrint vietos žinias, ar futbolą. Paragaukite bocadillo de calamares – epinis Madrido užkandis, kur tobulai susijungia traški bandelė ir alyvuogių aliejuje kepinti kalmarų žiedai. Paprastas genialumas, tačiau labai gardus ir sotus. Jeigu norėsite pietums kažko stipresnio, ieškokite iškabos Menu del Día. Tai trijų patieklų dienos pietų pasiūlymas, įskaitant užkandį, pagrindinį karštą patiekalą bei desertą kartu su pasirinktu gėrimu. Dažniausiai tokie pasiūlymai kainuoja 9-12 eur. ir dažnas restoranas juos siūlo.
Maždaug 15-20 minučių atstumu nuo Reinos Sofios meno centro yra karališkas, vienas didžiausių Madrido parkų – Parque del Buen Retiro. Nesu mačiusi gražesnio ir tokio gyvo miesto parko: tikras žalumos sprogimas, su sodais, ežeru, kavinėmis, žaidimų aikštelėmis ir t.t. Čia pilna bėgiojančių, sportuojančių, skaitančių, muzikos besiklausančių, piknikaujančių ir kitaip laisvalaikį leidžiančių žmonių. Parke gausu įvairių monumentų, skulptūrų, nors populiariusias lankytinas objektas – grakštūs ir, iš pirmo žvilgsnio be galo trapiai atrodantys, stikliniai krištolo rūmai. Jeigu norite, galite romantiškai paplaukioti valtimi parko ežere. Kainos varijuoja nuo 6-8 eur. priklausomai, ar savaitgalis, ar darbo diena. Arba galite mėgautis svaiginančiais rožių aromatais rožių sode – rosaleda, kur jų auga apie 4000!
Pirmą diena užbaigėme stebėdami flamenko pasirodymą. Nors flamenko gimtine laikomas Andalūzijos kraštas, Madridas turi begalę vietų, kur galima pasigrožėti šiuo ugningu šokiu, beskambant gitaros akordams. Mes pasirinkome „Las Tablas“ flamenko vietą, šalia Ispanijos aikštės ir karališkųjų Sabatini sodų. Bilietus užsisakėme internetu dar būdami Lietuvoje, kaina asmeniui 29 eur. (į kainą įskaičiuota pasirinktas gėrimas bei užkandžiai). Nedidelėje jaukioje patalpoje, stovėjo gal 10 staliukų. Gavome vietą prie pat scenos. Tai buvo beprotškai karštas, aistringas pasirodymas, skambant ilgesingam dainavimui ir akomponuojant gitarai. Šokėjai buvo tokie šlapi, jog prakaito lašeliai kone krito mums po kojom. Tikrai rekomenduojame lankantis Madride patirti šį ispanų kultūros momentą.

2 diena

Antrąją dieną sostinėje skyrėme pažinčiai su miesto populiariomis lankytinomis vietomis. Dieną pradėjome šalia karališkosios Šv. Antano iš Paduvos koplyčios. Iš pirmo žvilgsnio ganėtinai kuklūs maldos namai viduje slepia F. Gojos kurtas freskas, puošiančias pastato lubas ir kupolą. Darbus menininkas užbaigė 1798 metais, jau praradęs klausą bei nepaisydamas galvos svaigimo nuo darbo dideliame aukštyje. F.Goja mirė Prancūzijoje, tačiau jo palaikai buvo perkelti į jo paties tapytą bažnyčią. Užsukite čia, jeigu domitės daile, tai puiki galimybė pasigrožėti tikru meno kūriniu. Įėjimas nemokamas.
Maždaug 20 minučių pėsčiomis per parką del Oeste pateksite prie senovės Egipto civilizacijos likučių – Debod šventovės. Šventykla buvo skirta dievams Amonui ir Izidei. Šios šventyklos statybos buvo pradėtos 2 a. pr. Kr. Nilo slėnyje, šalia Asuano. Į Madridą egiptiečių šventykla buvo atgabenta 1968 m., kuomet jai iškilo grėsmė statant Asuano užtvanką. Patekti į šventyklą galima nemokamai. Aplink yra gražus parkas su gausybe palmių. Tai puiki vieta trumpam stabtelėti ir atsikvėpti.
Leisdamiesi gatve žemyn nuo Debod šventyklos, maždaug už 15 min. prieisite masyvius, prabangius ir išties didelius Madrido karališkuosius rūmus, kuriuose yra 3418 kambariai! Statinys užima 135 tūkst. kv. m. Tai didžiausi rūmai Europoje pagal plotą. Į vidų mes nėjome, esame matę kitų Europos rūmų, nes dažniausiai tokie statiniai būna labai panašūs savo interjerais, o ir pamačius kilometrinę turistų eilę prie kasų, noras užeiti vidun visai išgaravo… Vietoj to, pasukome į čia pat esančią Almudenos katedrą. Aukšti marginti skliautai, didelis kupolas, susipynę gotikos ir neoklasikizmo stiliai ir didybė verčia jaustis karališkai. Įėjimas nemokamas, tik prašoma 1 eur. donacijos.
Sausakimša turistais mūsų laukė istorinė ir spalvinga miesto aikštė, skaičiuojanti daugiau nei 400 metų, Plaza Mayor. Aikštė per savo istoriją matė visko: ir karūnacijas, ir bulių kovas, ir tarnavo kaip pagrindinė bausmių vykdymo vieta. Dabar joje tiesiog dūzgia lankytojai, čia pat įsitaisę menininkai, prekeiviai ir jaukios kavinės. Tai puiki vieta prisėsti pietų, šįkart mūsų lėkštėse garavo kvapni ir aromatinga paelija. Desertui užsukome į netoliese esančią Chocolatería San Ginés, veikiančią nuo 1894 m. Čia visą parą galite gauti šviežias tradicines ispaniškas churros su karštu šokoladu. Vieta labai populiari ir teko luktelėti, kol gavome staliuką. Už 4 eur. gavome puodelį tiršto karšto šokolado bei 6 šiltas ir tobulai iškeptas churros spurgas.
Calle der Arenal pėsčiųjų gatve, apimti cukraus šoko po deserto, priėjome šurmuliuojančią centrinę miesto aikštę Puerta del Sol. Aikštė nebūtų tokia ypatinga, jeigu ne du joje esantys įdomūs elementai: Ispanijos geografinis centras bei Madrido simbolis – meška ir žemuogių medis isp. El Oso y El Madroño. Šalia centrinio pašto pastato, prie laikrodžio bokšto, rasite plytelę, kuri nustato nulinio kilometro tašką, nuo kurio matuojami šešių šalies kelių nuo A-1 iki A-6 atstumai. Aikštės pabaigoje, apsikabinus žemuogių medį stovi bronzinė Madrido meškutė. Pirma kartą toks simbolis heraldikoje buvo pavaizduotas 1222 m. karaliaus Alfonso VIII dekrete dėl žemių atskyrimo tarp bažnyčios ir miesto valdžios. Karaliaus siūlymu medžiai ir miškai, reprezentuojami žemuogių medžio, priklausys miestui, o gyvūnai ir lygumos, kuriuos simbolizuoja meška, bus bažnyčios nuosavybė. Šis dekretas išsprendė ginčą, o vėliau miestas patvirtino simbolį kaip savo oficialią emblemą. Vos pora minučių nuo aikštės buvome nunešti minios energingoje Gran Via centrinėje gatvėje. Tai viena populiariausių Madrido turistinių gatvių, todėl būkite pasiruošę, kad ji bus perpildyta. Gran Via didinga, stebina ištaigingais fasadais ir puošnia architektūra, tad eidami būtinai kilstelėkite galvas aukštyn! Pažintį su miesto architektūra geriausia užbaigti panoraminiu vaizdu į miestą, tam geriausiai tinka Circulo de Bellas Artes meno ir kultūros centro terasa, esanti 7-ame aukšte. Ant stogo veikia baras, beje, kainos tikrai didelės ( alus 6 eur. kokteiliai 10 -12 eur.). Jeigu norite kitos perspektyvos, netoliese yra dar viena apžvalgos aikštelė Cibelės rūmuose (kaina 3 eur.) Statyti kaip pašto administracinis pastatas, dabar perduoti miesto tarybai. Ornamentiški, su gausybe lipdinių ir puošniu fontantu jie tikrai verti trumpo sustojimo.
Vakare mūsų laukė dar vienas naujas ispaniškas potyris – korida, nors, tiesą pasakius, su šiuo renginiu gyvenau mintyse porą dienų, ir su baime laukiau, nes nežinojau, kaip reaguosiu ir ar išvis galėsiu ten išbūti bent kelias minutes. Nelįsime į diskusijas apie koridą iš etinės pusės, norime tiesiog pasidalinti savo patirtimi. Bulių kautynės vyksta Plaza de Toros de las Ventas aikštėje. Bilietus pirkome iš anksto čia, ir mokėjome 23 eur/asm.  Kainos startuoja nuo 8-150 eur. Pigiausios vietos yra pačiame viršuje. Kaina taip pat skiriasi priklausomai, ar sėdėsite saulėtoje arenos dalyje, ar pavėsyje. Atvykus mane pribloškė žmonių gausa, aikštė aplink areną buvo pilna prekeivių, kurie siūlė paskutinės minutės bilietus, pardavinėjo užkandžius, gėrimus bei suvenyrus. Arenos vidus priminė arklides, dvokė, visur mėtėsi šiukšlės, tuščios skardinės, dėžės ir t.t. Aikštė milžiniška, lipdami žmonėms per galvas ir mindydami jų šonus, vos suradome savo vietas. Žiūrovų eilės išdėstytos labai stačiai, praėjimai be galo siauri, nėra kur statyti kojų, o daugiau pasilenkus pirmyn, lengvai galima nukristi kam nors ant galvos. Šalia mūsų sėdėjo etatiniai koridos lankytojai, kurie lyg atėję į futbolo varžybas buvo apsirūpinę žemės riešutais, alum ir cigarais. Sėdėti klaikiai nepatogu, laimei, prie įėjimo duoda pagalvėles, kad būtų minkščiau. Korida prasideda paseíllo, iškilmingu paradu, kai į aikštę, skambant muzikai, įžengia koridos dalyviai. Kiekvienoje koridoje dalyvauja trys matadorai (matar ispaniškai reiškia žudyti), kiekvienas matadoras turi savo komandą – 3 pagalbininkus. Taip pat aikštėje dalyvauja ir pikadorai. Korida skirstoma į tris etapus: Tercio de varas – bulius paleidžiamas į aikštę, pikadorai duria pirmuosius silpninačius dūrius. Tercio de banderillas – arenoje pasirodo du banderiljerai, pasiruošę smeigti savo ginklus. Paskutinis etapas – Tercio de muerte – mūšio lauke lieka tik matadoras ir bulius. Kova vienas prieš vieną ir lemiamas dūris. Pirma kova trunka apie valandą, bet koridoje iš viso nukaunami du buliai ir pasirodymas trunka apie dvi valandas. Spėkite, kiek laiko mes išsėdėjome? 30 minučių. Pasižiūrėjome paradą ir pirmą kovos etapą. To užteko.

3 diena

Po pirmų intensyvių kultūrine ir emocine ( po koridos) prasme dienų, paskutinę dieną praleidome lėtu tempu. Rytą pradėjome šalia Plaza Mayor aikštės esančiame, vietinių ir turistų mylimame, dengtame Mercado se San Miguel turguje. Nors turgumi šios vietos nepavadinsi. Tai tikra gurmaniško maisto katedra! Daugybė pardavėjų siūlo mažus šedevrus primenančius tapas, kumpius ir sūrius, alyvuoges, desertus, jūros gėrybes, vyną, gardžias paelijas ir burgerius. Daugiau nei šimtą metų tarnaujanti gastronomijos meka leidžia lankytojams susipažinti su Ispanijos skoniais: ar tai būtų Iberijos kumpis, jūros gėrybės iš Galicijos, ar sūriai iš Baskų ir Astūrijos. Čia beprotiškai ankšta, triukšminga, surasti laisvą staliuką neįmanoma, tačiau nors ir stovint paragauti mažų delikatesų tikrai verta.
Futbolas yra labai svarbus Madrido kultūros elementas, o ekskursija po legendinį Santiago Bernabeu stadioną yra puikus būdas pajusti dar vieną šio miesto pusę. Santiago Bernabeu vienas prestižiškiausių futbolo stadionų, talpinantis 81044 žiūrovus ir esantis 4-tas pagal dydį futbolo stadionas Europoje, ir 14-tas pasaulyje. Kiekviename colyje, kiekviename žolės lopinėlyje, kiekviename šio stadiono kampelyje galima pajusti jo didybę. Bilietas nepigus – 25 eur. Su juo pakliūsite ne tik į viršutinius stadiono aukštus, bet ir į uždariausias vietas, kur gali lankytis tik patys žaidėjai ir darbuotojai: praeisite tuneliu, kuriuo į aikštę išbėga žaidėjai, pabūsite persirengimo kambariuose, pasėdėsite prezidentinėse vietose, aplankysite spaudos kambarį, ar net pravažiuosite virtualiu futbolininkų autobusu, kuriuo atvyksta į stadioną žaidėjai. Net jeigu nesat futbolo mėgėjas, ar Madrido Real fanas, patikėkite, po apsilankymo čia, išeisite apimtas euforijos ir skanduosite Olé, Olé, Olé!

Kaip pasiekti miesto centrą iš oro uosto

Madrido – Barajas oro uostas nuo centro nutolęs 12 km, tačiau susisiekimas puikiai išvystytas, o pasirinkimas kuo nuvažiuoti priklauso tik nuo jūsų preferencijų. Taksi iki centro kainuos 30-40 eur. Pigiausias ir greičiausias būdas nusigauti iki centrinės miesto dalies – metro. Metro stotys oro uose yra dvi: prie terminalų T1-T3, ir prie ketvirto terminalo. Nuo oro uosto reiktų rinktis 8 liniją ir vykti iki galinės stoties Nuevos Ministerios ( nuo T1-T3 terminalų apie 15-20 min). Vienas metro bilietas kainuos 4,5-5 eur. nes važiuojant nuo oro uosto reikia papildomai sumokėti 3 eur. Kiek ilgiau truksite važiuodami Express autobusu ( 203 linija). Autobusas kursuoja ištisą parą, kainuoja 5 eur. ir kelionė trunka apie 40 min.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *