Makarskos rivjera: apie kurortinį poilsį bei lankytinas vietas

Viduržemio jūros klimatas, saugantys Biokovo kalnai, magiškai mėlyna Adrijos jūra, seni miestai, kuriuose dabar filmuojami filmai, neįtikėtini parkai, nuostabios salos, gyvybingi uostai ir verdantis kurortinis gyvenimas, Dalmatijos svaigus vynas, amžinai žaliuojantys medžiai ir prinokę vaisiai, šviežia žuvis ir svetingi gyventojai – tokia ta užburianti Dalmatija ir jos vasaros rojus – Makarskos rivjera. Norėdami pailsėti ir per daug negalvoti, šįkart nusprendėme atsiduoti į kelionių organizatoriaus „Guliverio kelionės“ rankas ir išvykome į 10 dienų kelionę autobusu iki Kroatijos, kur 7 dienas praleidome Makarskos kurorte. Jeigu bijote keliauti autobusu, paskaitykite mūsų ankstesnį įrašą su patarimais kaip ištverti ilgą kelionę autobusu. Norime pasidalinti įspūdžiais apie poilsį Kroatijoje, Makarskos lankytinas vietas bei atrakcijas.


Kroatijoje apgyvendinti turistus viešbučiuose nėra populiaru, čia netgi jų nėra tiek daug, arba jie baisiai brangūs. Dėl to gyvenome apartamentuose pas vietinius žmones. Kambariai buvo kuklūs, bet tvarkingi, wc ir dušas kambaryje, o virtuve reikėjo dalintis su kaimynais. Visą grupę išskirstė pas skirtingus šeimininkus. Dalis grupės gyveno viename name, kitus išvežė visai į kitą pusę. O sąlygos pas skirtingus nuomotojus irgi skiriasi: kažkas gyveno arčiau jūros, kažkas turėjo balkoną, kažkas negavo kondicionieriaus, kažką apgyvendino cirkoliniame aukšte ir t.t. Mums viskas tiko ir patiko ir dėl sąlygų priekaištų neturime. Bet norime perspėti pavienius keliautojus,nes „Guliverio kelionės“, pasirodo, liberalių pažiūrų kelionių organizatorius. Jeigu keliaujate vienas/-a, ir net jeigu sumokate papildomai, kad gautumėte vienvietį kambarį, agentūra pasirūpina, kad Jums nebūtų liūdna, ir kartu su jumis apgyvendina, greičiausiai taupydami, kitą turistą. Taigi tenka gyventi dviese, o geriausia, kad dvigulėje bendroje lovoje. Tokia situacija buvo ir mums keliaujant, ir mūsų draugams, ir mūsų šeimos nariams. Todėl jei ketinate vykti be poros, nenustebkite, kad teks miegoti vienoje lovoje su kitu nepažįstamu keleiviu.
Makarska kurortas kalvotas lyg koks San Franciskas. Jeigu kituose kurortuose atstumas nuo jūros matuojamas linijomis: pirma, antra linija nuo jūros, tai čia kalvos pakopomis. Mūsų „džiaugsmui“ mes gyvenome pačiame kalvos viršuje. Iš pradžių kopimas nėra sunkus, bet nuo antro lygio, kopimas ima taip statėti, jog mums jauniems tai buvo tikras išbandymas. Neduokdiev, jeigu išėję iš namų prisimindavom, kad kažką pamiršom pasiimti! Kartais išeidavom visai dienai, kad tik netektų pirmyn-atgal vaikščioti, nes ties pabaiga, širdis kulnuose plakdavo. Vienintelis pliusas gyvenimo ant kalno – panoraminis vaizdas pro balkoną ir ramybė, nes gyvenant apačioje, kur visi restoranai ir kavinės, tikrai triukšminga.

Kilometrus tęsiasi nuostabiai gražūs, skaidraus vandens paplūdimiai. Deja, ne smėlio, o akmenų, todėl teko pasikloti kelis sluoksnius rankšluosčių, kad neskaudėtų šonų. Įbridus į jūrą, žiūrėkite, kur statote kojas ne tik dėl besimėtančių akmenų, bet ir besislepiančių ir turistų tykančių jūros ežių. Ne, jie nepuola, čia jau patys kalti būsite, jeigu ežiuko nepamatysite ir ant jo atsistosite. Dėl to maudantis būtina avėti specialius guminius batus, kuriuos pardavinėja ant kiekvieno kurorto kampo po kelis eurus.
Daugelis pležų yra nemokami, tik reikia spėti užsiimti vietą. Mes stengdavomės jau 9 val. ryto būti prie jūros. Tokiu metu poilsiautoų nėra daug, galima užsiimti gerą vietą ir ramiai pasimėgauti druskingu ir dar ne per karštu Adrijos oru. Apie 12 val. saulė negailestingai kepina ir ilsėtis tiesiog neįmanoma, todėl per pačią kaitrą tekdavo keturiom kopti atgal į savo kalno apartamentus.

Jeigu atsibosta vartytis pleže, eikite pasivaikščioti vingiuota ir uolėta Adrijos kranto linija, kuri atvers vis naujas panoramos perspektyvas tiek į snaudžiančius Biokovo kalnus, tiek į ūžiantį Makarskos miestelį. Vakarais nueikite į vieną iš įlankų palydėti saulės, čia saulėlydžiai ypatingai gražūs, kai besileidžianti saulė rožine spalva nudažo kalnų reljefus bei pastatus. Miesto centre yra nedidelė pagrindinė Kacic aikštė su dominuojančia Šv. Morkaus bažnyčia bei varpinės bokštu. Į kairę nuo aikštės rasite daržovėmis ir kvepiančiais vaisiais nukrautą turgų. Palmių apsuptoje promenadoje gausu restoranų, kavinių, ledainių ir turistinių parduotuvių. Nors daugelis kelionių vadovų giria Makarską kaip saugų kurortą, kuriame nėra vagysčių, bet mus kažkokiu nepastebimu būdu antrą atostogų dieną „apšvarino“ būtent vaikščiojant promenada. Kaip dabar pamenu, sustojome nusifotografuoti, tada telefoną įdėjome į kuprinę ir ėjome toliau. Sustojus prie kito objekto telefono jau neradome. Kaip einant jis buvo išimtas iki šiol nesuprantame, bet tai buvo labai nemaloni patirtis. Policija nieko negalėjo padėti. Galbūt seniau Makarska ir buvo saugi, bet dabar joje privažiavę rumunų, serbų, kurie tik ir laukia lengvo grobio. Būkite atsargūs!






Makarskoje pilna restoranų, siūlančių šviežią žuvį, naudokitės šia proga, juk žuvį geriausia valgyti ten, kur matosi jūra. Ragaukite skumbrę, doradą kitas baltas jūros žuvis. Kroatijoje žuvis plaukia tris kartus: pirmą kartą jūroje, antrą kartą alyvuogių aliejuje, o trečią kartą – vyne, todėl Dalmatijos vynas prie tokios vakarienės tiesiog būtinas.

Iš Makarskos kurorto laivu galima pasiekti ilgiausią Kroatijoje Hvaro salą ir aukščiausią Adrijos jūroje Bračo salą. Mes pirkome šią ekskursiją iš „Guliverio kelionės“, galima pirkti ir iš vietinių, bet kainos labai panašios. Laivu plaukė ne tik mūsų grupė, bet ir kiti turistai, greičiausiai įsigiję išvyką iš vietinių. Nesitikėkite ramaus poilsio laive. Čia visu garsu gros muzika (lietuviškos estrados dainos, rusų pop muzika ir kroatų melodijos), įgula šokdins moteris, pilstysis laisvai vynas ir rakė. Mes visada turime „laimę“ atsisėsti prie keisčiausių žmonių. Šįkart tai buvo ukrainiečiai mafiozai su šeimom, puse kilogramo aukso sveriančiomis grandinėmis ant kaklo, nuogais pilvais ir keletu degtinės butelių ant stalo, kurie savo vaikus plastmasiniais šratinias pistoletais mokė šaudyti laivą lydinčius žuvėdrų pulkus, kol mamos su bikiniais šoko mums ant stalo. Pati Hvaro sala jauki, su siauromis gatvelėmis išvagotu senamiesčiu, laivų prieplaukomis bei mažomis kavinėmis. Svirduliuodami nuo laivo ir beveik zenite spiginančios saulės, miestelį apėjome pavėsiais, nes po vyno, galva jau buvo kaip „guminė“. Plaukiant iki Bračo salos įgula laive kepė šviežią skumbrę, na ir toliau tęsėsi nemokamas turistų girdymas. Atvykus į Bračo salą, vandens taksi plaukėme iki gražiausio Kroatijos paplūdimio, esančio Auksiniame iškyšulyje. Laimei plaukiant atgal į Makarską, laive stojo ramybė, pavargę nuo saulės, vyno, vandens visi tyliai siūbuodami snaudė ir buvo galima pasigrožėti lydinčiais vaizdais.


Hvaro sala

Bračo salos paplūdimys


Jau minėjome, kad Makarska stebina savo saulėlydžiais, bet geriausia vieta atsisveikinti su saule – Biokovo kalnai. Kopiant pėsčiomis Jums reikės apie 7 valandų ,todėl geriau vykti arba su grupe į ekskursiją, arba nuomotis taksi, kad užvežtų. Mes pasirinkome pirmąjį variantą ir keliavome mikriuku su kitais bendrakeleiviais. Tai aukščiausi Kroatijos pajūrio kalnai, kurių aukščiausia viršūnė Šv. Jurgis siekia 1762 m. Kelias, vedantis į viršų, buvo vingiuotas, vietomis labai siauras, jog du automobiliai sunkiai prasilenkdavo. Bevažiuojant, pradėjo temti ir lyti lietus, kas dar labiau pablogino važiavimo sąlygas. Mikriukas nevežė iki pat viršūnės, ir paskutinį gabalą kelio teko eiti pėsčiomis. Trasa nėra sudėtinga ar pavojinga, tik pučiantis šaltas ir stiprus vėjas lenkė prie žemės. Viršuje buvo tikrai šalta, todėl pasiimkite storesnių rūbų. Kylant į Biokovo kalnus, atsiveria nuostabi Adrijos jūros panorama, matyti Bosnijos ir Hercegovinos vaizdai, Hvaro sala bei apačioje laukianti Makarska.

Kelias į Biokovo kalnus





Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *