Senas ir modernus Tbilisis: trumpa pažintis su Sakartvelo sostine
Ar tai klaidžios Tbilisio senamiesčio gatvės, ar istorija užpildyti miesto kampai, ar svaigus gruziniškas vynas bei vietinių svetingumas, bet kažkokiu būdu Tbilisis susuka galvą dažnam atvykėliui. Nežinau, ar kalta buvo kaitri saulė, savo 40 laipsnių spinduliais lydydama asfaltą, ar tai, kad po kerinčios gamtos ir kalnų buvom išpuikę, o gal dėl to, kad Tbilisiui begėdiškai skyrėme tik dieną, bet gilesnio kontakto su šiuo miestu mums nepavyko užmegzti. Milijoninis Tbilisio miestas, apgaubtas kalvų ir perskirtas melsvai žalios ramiai tekančios Kuros upės, yra paruošęs staigmenų ir pasakojimų kiekvienam skoniui. Miestą gražų daro ne visuma, o atskiros detalės, kur bespalvį aptriušusį namą puošia nuostabiai drožinėtas balkonas, ar išlikę vitražiniai langai, liūdnesnius gatvių kampus paįvairinančios linksmos skulptūros, grojantys muzikantai ar net pasakiškai žydinti magnolija. Gal čia ir slypi visas sostinės grožis? Štai pasakojimas su galimais lankytinais objektais apie karštą ir kontrastų pilną Tbilisį.
Pažintį su miestu pradėjome nuo didžiausios ir svarbiausios cerkvės, ant Šv. Ilja kalvos iškilusios – Švenčiausios Trejybės katedros, dar vadinamos Samebos vardu. Katedra yra naujosios Gruzijos simbolis, baigta statyti 2004 m. Išties didinga, o užėjus sakrališkumą sustiprino vyrų bažnytinis choras, kurio klausantis bėgo šiurpas per odą. Katedros teritorija irgi puikiai sutvarkyta, saulės spinduliuose net grindinio plytelės tviskėjo ir akino. Žvelgiant nuo apžvalgos aikštelės, puikiai suvoki šio miesto daugiasluoksniškumą: čia senovė ir dabartis susipynę rankomis gyvena, apačioje apšiuręs Avlabari armėnų rajonas, gigantiška moderni cerkvė, tolumoje 4 a. datuojama tvirtovė ir futuristiniai šiuolaikiški statiniai.
Nusileidę nuo kalvos, pasiekėme žymųjį Taikos tiltą, jungiantį abiejus Kuros krantus. Futuristinis, neįprastas statinys, lyg koks erdvėlaivis pakibęs virš upės, signalizuoja savo europietiškumą bei taip geidžiamą vakarų kultūrą. Visas kvartalas aplink Taikos tiltą, išsiskiria nuo likusio miesto: stikliniai pastatai, modernios konstrukcijos, prižiūrėti takeliai, suoleliai, viskas „išlaižytai“ blizga… Gaila, kad modernumas čia baigiasi ties pastatais ir architektūriniais sprendimais.
Netrukus priėjome keltuvą, kuris nuo Rike parko kelia iki buvusios gynybinės Narikala tvirtovės. Poros minučių kelionėje iki viršaus nuostabiai atsivėrė Tbilisio miesto panorama, su savo ramstytu paramstytu senamiesčiu, cerkvių bokštais, judriomis gatvėmis bei miestą supančiomis kalvomis. Keltis galima pirmyn ir atgal, mes nusprendėme važiuoti tik į vieną pusę, o atgal nusileidome pėsčiomis tiesiai į senąjį miestą.Užkilus saulė buvo zenite, karštis vos pakeliamas, todėl nusprendėme atsigaivinti ir pailsėti prieš tęsiant kelionę ant kalvos įsikūrusiame bare su vaizdu į Tbilisį.
Sostinės senamiestis prasideda prie legendinių sieros pirčių Abanotubani kvartale, Narikalos tvirtovės papėdėje. Kadangi kieme buvo pakankama pirtis, dar labiau kaitintis noro neturėjome. Miestas įsikūręs ant terminių šaltinių, o sieros vanduo, atitekantis į pirtis, sieka 40°-50°C. Ne veltui ir pats sostinės vardas kilo nuo gruziniško žodžio „tbili“, reiškiančio „šiltas“. Ilgai neužsibuvome dėl tvyrančio bjauraus sieros kvapo ore ir bėgte pasileidome per plačią, judrią gatvę gilyn į senamiestį. Tbilisyje pereiti gatvę – ne juokas. Čia pėsčiųjų perėjų labai mažai, o jeigu jos yra, nelabai padeda. Todėl kelio perėjimas yra jūsų atsakomybė ir laimės reikalas.
Vaikščiodami senamiesčio gatvių labirintu išjunkite navigaciją ir šalin padėkite visus žemėlapius, leiskite sau paklysti. Patikėkite, Tbilisis parodys netikėtų vietų. Čia rasite po vynuogenojais pasislėpusius balkonus su baliustradom ir medžio ažūru išpuoštas langines, čia skylėti XIX a. menantys pastatai, kurių pirminį grožį tenka atkurti savo vaizuotėje, istorijas slepiantys vidiniai kiemai su sava vaga tekančiu gyvenimu, naminių čiurčelų bei vaisių pardavėjai, kaljano dūmuose paskendę senoliai ir kamuolį besivaikantys senamiesčio vaikai. Kiek kitokia yra Šardeno gatvė, neoficialiai vadinama mažuoju Paryžiumi. Čia viena šalia kitos spaudžiasi ir dėl turistų konkuruoja lauko kavinės bei restoranai. Aplink rasite daug gražių vidinių kiemų, meno galerijų bei suvenyrų krautuvėlių.
Senamiestis tęsiasi iki Laisvės aikštės, o nuo jos prasideda Rustaveli prospektas su svarbiausiais šalies pastatais: Parlamento rūmai, nacionalinis operos teatras, Kashveti cerkvė ir t.t. Čia daug triukšmo, judesio, dulkių, transporto. Laimei prospektą saugo plačiašakiai medžiai, kurių tanki lapija saugo ne tik nuo piktos saulės, bet ir išmetamųjų dujų.
Turėdami dar šiek tiek jėgų, bet nenorėdami vaikščioti miesto centre, nusprendėme užsukti į Vere slėnyje esantį Tbilisio zoologijos sodą. Kaina simbolinė – 2 lariai, plius papildomas laris už terariumo lankymą. Tbilisio zoologijos sodas dar liūdnesnis už mūsų Kauno, labai skaudžiai nukentėjo nuo 2015 m. potvynio, kurio metu žuvo ir pabėgo daug gyvūnų. Bet čia yra zebrų ir dramblių pora, ir tigrai su visai padoriais liūtais, storas begemotas ir kaip visada linksmai nusiteikę pingvinai. Gal ir nėra top lankytina vieta atvykus į Tbilisį, bet pabėgimui nuo miesto saulės ši vieta tiko puikiai.
Ką reikia žinoti apie Tbilisio miesto transporto sistemą?
Patį miesto centrą bei senamiestį lengvai apeisite pėsčiomis, tam transporto neprireiks. Tačiau greičiausiai iš Tbilisio vyksite į kitus šalies taškus, o tam reiks pasiekti arba Didube stotį, arba Ortačelą, o tam jau reikės viešojo transporto. Viešint sostinėje tiesiog būtina turėti Tbilisio kortelę, kuri kainuoja 2 larius ir gali būti pildoma norima pinigų suma. Metro pravažiavimas čia tekainuoja 0,5 lario. Turėdami šią kortelę galite naudotis tiek metro, tiek autobusais bei su ja galėsite pasikelti iki Narikala tvirtovės. Kai išvyksite iš miesto, kortelę reikia priduoti ir atgausite savo mokėtus 2 larius, tik turėkite pasus šalia, nes atliekant tokią super „atsakingą“ procedūrą, kasininkė pareikalavo mūsų pasų ir ilgai juos tyrinėjo dėl nežinomų priežasčių. Bet įdomiausias dalykas viešint Tbilisy yra jo metro, kuris gali būti vertinamas kaip atskira pramoga ar lankytinas objektas. Dabar įsivaizduokite įprastą eskalatorių. Pagreitinkite jį tris kartus. Tbilisio eskalatoriumi kilome kokias 2 minutes, turbo greičiu, rodos į 10 aukštų pastatą. Metro čia taip giliai po žeme, kad kai tai suvoki prasideda šiokia tokia panika. Pati giliausia Tbilisi metro stotis yra Rustaveli – 60 metrų, o eskalatoriaus ilgis 120 metrų! Va čia tai pramoga už 0,5 lario. Būtinai pravažiuokite!
