Batumis: gamtos ir modernaus miesto sintezė

Užkopę į kalnus, aplankę vienuolynus ir nuėję dešimtis tūkstančių žingsnių, savo apsilankymą Sakartvele baigėme prie jūros, svarbiausiame šalies kurorte ir pagrindiniame uoste – Batumyje. Į pabaigą jau svajojome kada galėsime sukišti kojas į šiltą Juodosios jūros vandenį ir mėgautis pajūrio oru bei saule. Liko tik atkentėti kelionę iš Tbilisio ir mūsų užtarnautas poilsis buvo beveik ranka pasiekiamas. Iki Batumio laukė 265 km kelionė traukiniu. Išvykę 17:30 į Batumi atbildėjome 22:30. Kaina apie 25 lariai asmeniui. Naktį nuvargusius Batumis pasitiko su kiaurai pilančiu lietumi, balomis iki kelių ir vėju. Svajonės apie maudynes ir įdegį prieš grįžtant namo subliuško kaip muilo burbulas. Gerai bent tiek, kad traukinių stotyje mus pasitiko šeimininkas, pas kurį turėjome nakvoti.  Gyventi nusprendėme ne pačiame Batumyje, bet šalia jo nedideliame kaimely Chakvi.

Trumpai apie Chakvi

11 kilometrų nuo Batumio yra nedidelis, turistų nematęs, kaimelis Chakvi. Kadaise tiekęs arbatą visai Sovietų Sąjungai, dabar tik paprastas kaimukas su sodais, daržais, karvėm, gatvėse krypuojančiom antim, viena benzino kolonėle ir bevarde pakelės kavine. Mes planavome paskutines dienas praleisti prie jūros, dėl to pasirinkome gyventi atokiau, kur yra laukiniai pležai. Deja, kai birželio oras nusprendė paišdykauti ir atpūtė lietaus, dienos Chakvi buvo liūdnos. Pasivaikščioti nėra kur, nebent kaimynų lysvėse, tai mes valgėme. Lietingas dienas leidom vietiniame „taške“, kuriame išragavome visą meniu. Aplinka ne kokia, jeigu tokia vieta būtų Lietuvoje, tai gyvas neišeitum turbūt, bet Sakartvele, viskas normaliai. Maistas buvo pats geriausias ir skaniausias per visą kelionę, mėsa šviežutėlė, o visos prieskoninės žolelės ką tik darže nuskintos. Čia užbaigėme ir chačiapūrio degustaciją, visokių buvome ragavę, tik ne Adžarijos pažibą – į laivelį panašų chačiapūrį, su storu sūrio sluoksniu ir su kiaušinio klecku ant viršaus. Prieš valgant reikia kiaušinį sumaišyti su karštu sūriu, o tada laužti tešlą, mirkyti ir valgyti. Iki Batumio vykdavome maršrutke už 0,8 lario. Vis dėlto nerekomenduojame gyventi toliau nuo Batumio, patogiau, kai viskas „ranka pasiekiama“.
20160611_180519

Įspūdžiai iš Batumio

Batumis dvilypis miestas: kartu jis dieną naktį ūžiantis, modernus ir blizgantis mažasis Las Vegasas su daugybe lošimų namų, ir juose laimę bandančių turtingų Turkijos bei Rusijos piliečių, prikimštas restoranų ir naujutėlaičių viešbučių, bet kartu tai šarmingas uostamiestis, iš visų pusių saugomas Kaukazo ir Turkijos kalnų bei begalinės Juodosios jūros, su autentišku senamiesčiu, išlikusia carine architektūra bei kylančiais moderniais dangoraižiais. Tai viskuo apsirūpinęs kurortas, pasiruošęs patenkinti atvykstančių turistų įgeidžius, o jų čia per metus apsilanako apie 3 milijonus! Prie Batumio kaip ir prie kitų Sakartvelo miestų reikia priprasti, jis kaip “balta mišrainė”: spalvotas, nesuderintas, kontrastingas, bet savaip skanus ir jo norisi dar, ir dar. Ką verta pamatyti ir aplankyti viešinti pajūrio mieste?

Batumio promenada

Pradėda statyti XIX a. prancūzų sodininko, dabar tęsiasi palei jūros krantą apie 8 kilometrus. Tai populiariausia lankytina vieta atvykusių svečių. Bulvaras išpuoštas fontanais, skulptūromis, gėlių kompozicijomis, apsodintas palmėmis bei kvepiančiomis magnolijomis, su jaukiomis lauko kavinėmis ir restoranais, poilsio vietomis ir puikiai lyg raudonas kilimas nutiestu dviračių taku. Šalia promenados įkurtas Stebuklų parkas puošia miestą savo įspūdinga architektūra bei dinaminiais statiniais. Sunku nepastebėti abėcėlės bokšto, tai Alberto Domingo Cabo sukonstruotas 130 m aukščio apžvalgos bokštas, savo forma primenantis DNR ir išmargintas gruzinišku raidynu. Netoliese didžiulio apžvalgos rato liūdnai į jūrą žvelgia XIX a. uosto simbolis – švyturys. Na ir Batumio vizitinė kortelė – metalinė gruzinų menininkės Tamaros Kvesitadzės judanti skulptūra, pasakojanti meilės istoriją, užgimusią tarp gruzinės Nino ir azerbaidžaniečio Ali. Įsimylėjėliai kas 10 minučių keičia savo poziciją, kol galų gale kelioms sekundėms susilieja į vieną, ir vėl atitolsta.

Batumio turgus

Turguje geriausiai atsiskleidžia regiono ir miesto dvasia, dėl to stengiamės viešėdami svetur visada aplankyti miesto pagrindinę prekyvietę. Batumio turgavietė tokia kaip ir pats Sakartvelas: rytietiška, autentiška, šurmuliuojanti, rėkianti ir paskendusi kvapuose. Vos įžengus vidun mus pasitiko kalnai prieskonių visiems gyvenimo atvejams: sriubai, salotoms, avienai, vištienai, sūriui, padažams ir t.t. Prekystaliai gausiai nukloti šviežiomis sodo gėrybėmis – čia petražolės ne pundeliais surištos, o visom šluotom, kalendrų puokštės, sultingi pomidorai ir maži jaunučiai baklažanai, saldūs daržo agurkai…Toliau radome riešutus, natūraliai džiovintus vietinius vaisius bei uogas, tradicines čiurčelas ir aišku fantos ir coca-cola buteliuose pardavinėjamus stipriuosius gėrimus. Nebijokite derėtis, gruzinai mielai žaidžia derybas ir noriai nuleidžia.
20160609_110624~2

Senamiestis

Batumio senamiestis nedidelis ir ne toks gražus kaip miesto pakrantė. Čia galite pamatyti standartinį vaizdą: lušnynas, atsilupę bei griūvantys pastatai, ant siūlų balansuojantys senieji balkonai su džiūstančiais skalbiniais bei valkataujančių kačių bei šunų kompanijos. Jeigu Batumis Jūsų paskutinis lankytinas miestas, toks vaizdas nebestebina. Yra ir atrestauruotų pastatų, kai kurie kampai tvarkomi, ir gatvės gale perspektyvoje visada matosi Naujasis kylantis į dangų ir tviskantis Batumis.

Botanikos sodas

Į šiaurę nuo Batumio, plyti didelis ir senas, dar 1912 metais įkurtas, 13 hektarų Botanikos sodas, kuriam drąsiai galite skirti visą dieną, tyrinėti gamtą, ar susirengti pikniką nuostabios gamtos apsupty. Mes įėjome į parką iš Chakvi pusės ir išlindome prie Batumio. Vaikščiojant po botanikos sodą jautiesi tarsi keliauji per skirtingas šalis bei žemynus su jiems būdinga aumenija. Čia ir Japonijos sodai su bonsais ir bambukų giraitėm, ir atogražų miškai su krentančiais vijokliais, magnolijos ir mimosos, rožynai ir sekvojos, bananų medžiai ir įvairialapės palmės…Pasirodo, prireikė 15 metų surinkti šiems unikaliems augalams.
Adžarijos sostinė tikrai kontrastingas miestas ir jame liūdėti nebus kada, čia veiklos ras visi: ir mėgstatys tingų poilsį paplūdymyje, ir norintys laisvalaikį praleisti aktyviai. Tai puikus, pigus miestas, kuriame gausite gardų maistą, šiltą jūrą, kalnus, nuostabią gamtą, pramogas ir draugiškus vietinius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *