Pasakiškos Talino istorijos ir lankytinos vietos

Mes visi stengiamės pamatyti platųjį pasaulį, skrendam į kitus kontinentus, naršom senąją Europą, kopiam į kalnus, nepagalvodami, kad tai, kas yra arti mūsų irgi gali nustebinti. Pažintis su Talinu  buvo nustumiama, vilkinama ir atidėliojama, nes, nu geriau nuvažiuoti pamatyti piramides, ar Kaukazo kalnus, nei belstis iki senojo Talino.  Nors ir paveluotai susipažinom, bet pasimatymas buvo labai malonus.

Talinas absoliučiai kitoks, jo nepalyginsi nei su Vilniumi, ar Ryga. Seniausia Baltijos sostinė prie Suomijos įlankos, išsaugojusi viduramžišką senamiestį, kuris įtrauktas į UNESCO paveldą. Taip, vaikštant Vilniuje ar Rygoje, taip pat galite pajusti seną miestų dvelksmą, bet palyginus su Talinu, tai tik kruopytė. Čia visas senamiestis kaip didelė filmavimo aikštelė apie viduramžius, su senomis krautuvėlėmis, autentiškais restoranais, akmenimis grįstomis gatvėmis, miesto šuliniais, romantiškais princesių bokštais, debesis kutenančiom bažnyčių smailėm ir gynybine siena. Talino senamiestyje jautiesi tarsi Disneyland‘e, ir akimirkomis pagalvoji, ar tai išties tikra? Mieste vaikšto budeliai ir elgetos, valstiečiai, kilmingieji bei juokdariai. O kur dar kepintų cinamoninių migdolų kvapas, kuris tvyro pakibęs lyg debesis virš Talino stogų ir bokštų! Juos pardavinėja kiekviename kampe, būtinai paragaukite.
Taline teko lankytis visais metų laikais, ir pastebėjom, jog sezoniškumas absoliučiai neturi įtakos turistų srautams šiame mieste. Jų čia labai daug! Daugelis jų – vienadieniai turistai, atplaukę keltais. Senamiestyje pamatyti vietinį estą misija neįmanoma. Rodos, jog senojoje miesto dalyje knibžda tik turistai. Tai truputį erzina, bet nieko čia nepakeisi.
Nuo seno miesto Senamiestis dalijamas į Aukštutinį – turtingųjų ir miesto valdžios gyvenamoji vieta, bei Žemutinį miestą, kuriame koncentravosi pirkliai, amatininkai ir neturtingi miesto gyventojai. Šias dvi skirtingas miesto dalis skyrė gynybinė siena. XVI a. Talinas buvo vienas iš labiausiai gynybiškai įtvirtintų miestų: iš 26 šios sienos bokštų 18 išliko iki šių dienų. Nunna, Sauna ir Kuldjala bokštai vieni iš daugelio, kuriuos galite aplankyti ir praeiti 200 metrų jungiančia gynybine siena. Kituose bokštuose dabar įkurti muziejai, veikia meno galerijos, restoranai. Viduramžiais žmonės visgi buvo kūrybingi galvodami pavadinimus: Kiek in de Kök (liet.- „pažvelk į virtuvę“), Storoji Margarita, Ilgasis Hermanas ar Mergelių bokštas. Sunku nuslėpti šypseną kalbant apie Senąjį Taliną.
Mes pažintį su Talino senamiesčiu, Vanalinn, pradėjome nuo aukštutinio miesto ant Tompea kalvos. Istoriškai buvusi miesto valdžios buveinė išlaikė šias tradicijas iki mūsų dienų. Viršutinis miestas tylus, rimtas, čia nėra kavinių ir miesto klegesio. Visgi tai valdžios darbo vieta. Čia, senosios Tompea pilies vietoje, stūkso parlamentas, vyriausybės pastatai, ambasados. Priešais Tompea pilį puikuojasi didingas Aleksandro Nevskio soboras, kurio statybai pinigai buvo rinkti visoje carinėje Rusijoje. Paėję kelis šimtus metrų rasite seniausią bažnyčią kontinentinėje Estijoje, Toomkirk, kuri datuojama 1219 m. Pastaroji buvo elito maldos namai ir laidojimo vieta. Beje, Taline bažnyčių apstu, tačiau daugelis jų tuščios, arba paverstos muziejais. Kas belieka, kai tikinčiųjų Estijoje vos trečdalis.
Tompea kalva siūlo penkias puikias apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria Suomijos įlankos ir žemutinio miesto panorama. Vieni gražiausių ir fotogeniškiausių peizažų atsikleidžia iš Patkuli, Kohtuotsa bei Danijos karaliaus sodo aikštelių. Beje, kodėl Danijos karaliaus sodas? Būtent čia, pasak legendos, gimė Danijos vėliava – Dana Brok. Danijos Karalius Valdemaras II su savo kariauna čia ilsėjosi prieš užkariaujant Tompea kalvą. Pasak legendos, danai jau pralaiminėjo kovą prieš estus, kai staiga prasiskyrė dangus ir iš jo nusileido raudona vėliava su baltu kryžiumi. Valdemaras palaikė tai ženklu ir grįžo atgal kovoti už Taliną.
Aukštutinį miestą su žemutiniu, All-Linn, jungia dvi gatvės: ilgoji ir trumpoji „koja“. Trumpoji koja buvo skirta pėstiesiems, o ilgąja koja riedėdavo karietos ir vežimai. Žmonės juokauja, kad Talinas šlubuojantis miestas, dėl savo kreivų kojų. Talino senamiestį apeiti netruksite ilgai, nes jis labai mažytis ir kompaktiškas. Iš pirmo žvilgsnio painus ir vingiuotas, bet visos gatvės subėga į pagrindinę miesto aikštę prie rotušės. Aikštės puošmena, juodaja gulbe vadinama, vėlyvosios gotikos rotušė su renesansiniu 64 m aukščio bokštu, kurį puošia Talino globėjas ir miesto simbolis – Vana Toomas („Senasis Tomas“ – liet.). Rotušės aikštė iš ties milžiniška. Ją supa Hanzos sąjungai priklausiusių turtingų pirklių spalvingi namai. Aikštėje vyksta mugės, koncertai, čia žiemos metu stovi Kalėdų eglė, kurią Talino miestelėnai jau puošia nuo 1441 m. Rotušės aikštė ne tik linksmybių vieta, bet ir bausmių bei teisingumo vykdymo vieta. Raskite aikštėje iš akmenų sudėtą „L“ formą, kuri žymi paskutinę egzekuciją Taline, atliktą pastoriui Panickei 1694 m., kuris keptuve užmušė savo tarnaitę dėl blogo omleto. Apie viduramžiais čia atliekamas bausmes liudija ir prie vienos rotušės kolonų prikabintas kaklo žiedas su grandinėmis. Rotušės aikštėje yra grindinio akmuo, ant kurio stovint ir sukantis 360 laipsnių kampu, galima pamatyti 5 gražiausius Talino bokštus – suraskite juos! P.S. Rotušės bokštas irgi skaičiuojasi.
Jeigu išalkote, puiki vieta greitam užkandžiui rotušėje veikianti „III Draakon“ užeiga. Vos žengus vidun, atrodo, jog nukeliavai šimtus metų atgal. Už nedidelę kainą čia galite nusipirkti pyragėlių su mėsa, tirštos mėsos sriubos ar milžiniškų šonkaulių. Čia negausite jokių stalo įrankių. Valgysite rankomis. Sriubą teks išgeti, o mėsą pirštais išgraibyti, arba iškabinti ją raugintais agurkais. O jų stovi visa statinė, galite traukti kiek norit! Jeigu norite kažko rimtesnio, tuomet leiskitės nuo rotušės žemyn link restorano „Olde Hansa“. Vienas iš lankomiausių restoranų Taline, kuris siūlo viduramžių paveldo patiekalus. Pietaudami ne tik ragausite senovinius skonius, bet kartu ir pramogausite. Čia nėra elektros, tik žvakių šviesa, nėra stalo įrankių, tik Jūsų pirštai. Porcijos sočios, tad nusiteikite tikrai puotai! O gal pabandykite didžiausių blynų Taline? Netoli nuo rotušės rasite „Kompressor“ blyninę. Interjeras nesikeitęs kelis dešimtmečius, bet jis nekliūna, kai burnoj tirpsta gardus lietinis. Tai populiari vieta ir tarp turistų, ir tarp vietinių. Blynai kainuoja apie 5 eur, jie išties dideli, o įdaro pridėta irgi iš širdies. Patariame imti pusę porcijos, nes du blynus įveikti vienam labai sunku. O skonių pasirinkimas tikrai platus: su kumpiu ir sūriu, lašiša, varške, grybais, kondensuotu pienu, bananais ir t.t.
Apsilankykite seniausioje vaistinėje, kurioje vaistai gaminami nuo 1422 m. Joje veikia ir nemokamas muziejus su visokiom marinuotom varlėm, vėžiagyviais ir kitais nemaloniais kadaise „gydančią galią“ turėjusiais daiktais. Šalia vaistinės duona bei pyragėliais kvepia bandelių skerstgatvis, arba 30 žingsnių gatvė. Joje rasite marcipanų bei kitų gardumynų krautuvėles. Taliniečiai įsitikinę, jog marcipano gimtinė yra Talinas, o saldumynai buvo pradėti gaminti senojoje vaistinėje, kaip užkandis po neskanių vaistų. Na aišku, suvalgius trintų katino nagų turbūt norėjosi kažko saldaus. Užsukite į seniausią Talino kavinę, šalia Šv. Dvasios bažnyčios, „Maiasmokk“, veikiančią nuo 1864 m. Čia rasite ne tik šviežiausias bandeles, „KALEV“ šokoladus bei desertus, bet ir visą marcipanų muziejų.
Praėję kvepiančia gatve pateksite į „ilgąją koją“, kuri ateina nuo viršutinio miesto ir veda link uosto. Gatvėje pasitikinčiai stovi Didžiosios gildijos bei Juodagalvių gildijos pastatai. Pastaroji gildija vienijo pirklius, kurie negalėjo priklausyti Didžiajai gildijai. Įėjimą puošia nuostabios renesansinės durys. Pakelkite galvas aukštyn, nes jus pro binoklius stebi senamiesčio iškrypėlis. Pasakojama, kad priešais name gyveno pirklys su žavia žmona, kurią dieną ir naktį slapčia stebėjo kaimynas. Įsiutęs pirklys užsakė skulptorių pagaminti akylojo kaimyno biustą ir iškelti ant namo, jog kaskart kai jis spoksos matytų ne ką kitą, kaip save patį.
Neišvykite iš Talino neapsilankę Šv. Katerinos pasaže. Siaura, tarp namų pasislėpusi gatvelė, glaudžia menininkus. Čia gausu rankų darbo keramikos dirbinių, paveikslų, juvelyrikos ir kitų suvenyrų. Taip pat, tai puiki vieta prisėsti atsipūsti ir paragauti estiško alaus.
Žemutinio miesto pasididžiavimas – Šv. Olavo bažnyčia, kurios bokštas matosi iš bet kurio senamiesčio taško. Aukščiausi maldos namai visoje Estijoje. Bokšto smailė siekia 124 metrus. Esant geram orui lankytojams leidžiama pasikelti į patį viršų ir pamatyti miestą paukščio akimis. Turėkite omeny, jog lifto nėra ir kopti tenka senais, siaurais, sraigtiniais laiptais. Bijantiems uždarų erdvių ir aukščio tikrai nerekomenduojam.
Talinas tikrai užburiantis miestas, kaskart atsikleidžiantis iš naujo ir nepabostantis. Jam nebūtina turėti tikslų ir didelių planų. Leiskitės vedžiojami pačio miesto ir tegu jis pasakoja savo senas istorijas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *