Ką būtina aplankyti ir patirti lankantis Helsinkyje

Helsinkis savotiškas miestas. Su šiuo miestu, arba bus meilė iš pirmo žvilgsnio, arba ne.  Helsinkis nėra iš tų sostinių, stebinančių savo architektūra, gamtos stebuklais, čia nėra kvapą gniaužiančių pastatų, ar jaukaus, vingiuoto senamiesčio, kokį mes įpratę rasti Vakarų Europoje.  Tačiau Helsinkis labai tikras ir paprastas miestas. Čia viskas atvira, aišku, skaidru ir gryna. Tuo ir paperka sostinė atvykusius lankytojus.

Helsinkis savo gyventojų skaičiumi nelabai lenkia mūsų Vilnių, mieste gyvena apie 580 tūkst. žmonių. Tačiau nors ir turėdamas daugiau gyventojų, miestas išlaiko ramybę: gatvės neperpildytos, nėra paklaikusio skubėjimo, žmonės atsipalaidavę ir žengia ramiu žingsniu. Miesto tempas lėtas kaip ir suomiška tango versija. Helsinkis labai žalias miestas, miesto centrą nuo kitų gyvenamųjų rajonų skiria parkai ir miškai. Nesupranti, ar miestas miške, ar miškas mieste, todėl visiškai natūralu pamatyti mieste praliuoksiantį kokį striukauodegį zuikį, ar voveres, kurios beje yra vienas iš miesto simbolių.


XVI a. Helsinkį įkurė Švedijos karalius Gustavas I-asis, pavadindamas jį Helsingfors. Tačiau miestas kaip sostinė įkurtas tik 1812 m., esant Rusijos imperijos sudėtyje. Su Rusijos Imperijos atėjimu prasidėjo Helsinkio renesansas ir pats miesto augimas bei plėtra. Helsinkyje dominuoja neoklasicizmo stiliaus architektūra, kurią projektavo Karlas Liudvikas Engelis, specialiu prašymu pakviestas pačio caro Aleksandro. Mat, pastarasis norėjo sukurti antrąjį Sankt Peterburgą. Būtent dėl miesto neoklasikinės architektūros, Holivudo režisieriai Šaltojo karo metais kurdami filmus apie Sovietų Sąjungą, bet negalėdami ten patekti, filmus sukdavo Helsinkyje. Miesto centras labai kompaktiškas ir visi lankytini objektai yra pasiekiami pėsčiomis. Atvykus keltu iš Talino, centrą pasieksite per 10 min., nes Viking Line terminalas yra praktiškai šalia pagrindinės turgaus aikštės. Vienos dienos tikrai pakanka aplankyti Helsinkio įžymybes, deja, muziejų lankymui ir papildomoms pramogoms reiktų susiorganizuoti nakvynę.

KAUPPATORI TURGAUS AIKŠTĖ

Turgaus aikštė puiki vieta susipažinti su tradiciniu suomišku maistu, rankdarbiais ir tautodaile. Ir be abejo, puiki vieta įsigyti suvenyrus. Aikštėje būtinai paragaukite suomiškos žuvienės (ang. Salmon soup). Kaina apie 7 eur, bet porcija soti: daug žuvies, bulvių, morkų, plius prideda duonos. Tik saugokitės žuvėdrų – jos besotės ir gali nusinešti visą Jūsų lėkštę!



SENASIS MIESTO TURGUS

Netoliese turgaus aikštės, prie uosto įsikūręs senasis Helsinkio turgus, Vanhakauppahalli, lankytojus priima nuo 1889 m. Čia rasite visko: sūris, žuvis, jūros gėrybės, meškienos konservai ir elnienos saliami, suomiški sūriai, grybai, pyragai ir prieskoniai ir be abejo – kava. Turguje vyksta ne tik maisto produktų prekyba, bet yra daug kavinukių, kur galima gardžiai pavalgyti.


HAVIS AMANDA IR ESPLANADA

Turgaus aikštės pakrašty, tarp žaismingų jūros liūtų ir vandens purslų stovi nuogos moters skulptūra – Havis Amanda, lyg simbolis Helsinkio, iškilusio virš vandens. Nuo čia prasideda žalioji esplanada. Puiki pasivaikščiojimo alėja ir erdvė atsipūsti nuo miesto šurmulio.

SUOMENLINNA

Helsinkį supa salų archipelagas, sudarytas iš 330 salų. Bene populiariausia – Suomenlinna (Suomijos pilis), išsidėsčiusi 6-iose salose. Tai  XVIII a. švedų statyta tvirtovė, turėjusi saugoti nuo puolimų iš rytų. Salą lengvai pasieksite viešuoju keltu, kuris plaukia nuo turgaus aikštės. Kaina apie 5 eur. Keltai kursuoja kas 15-20 minučių, tad laukti ilgai neteks. Kelionė iki salos irgi greita apie 15 minučių. Salos senuose namuose įsikūrusios kavinės, muziejai, teatrai. Tačiau tai ne tik sala-muziejus, tai ir nuolatinė vietinų gyvenamoji vieta, jų čia gyvena apie 800.

SENATO AIKŠTĖ IR HELSINKIO KATEDRA

XIX a. miesto aikštę juosia Universiteto rūmai, Vyriausybė bei Nacionalinė biblioteka. Senato aikštės centre ant pjedestalo iškeltas paminklas carui Aleksandrui II, o viską vainikuoja – gražuolė, Helsinkio vizitine kortele tapusi, Helsinkio katedra, oficialiai vadinama Šv. Mikolojaus, jūreivių globėjo, vardu. Jos žali penki kupolai pasitinka iš tolo atplaukiančius laivus. Į katedrą veda daugybė laiptų, ant kurių mėgsta sustoti pailsėti ar užkąsti tiek turistai, tiek vietiniai. Katedros lankymas nemokamas.

USPENSKIO SOBORAS

Katajanokos pusiasaly, ant kalvos, savo dydžiu ir grožiu su Helsinkio katedra varžosi Uspenskio soboras – didžiausia rusų stačiatikių bažnyčia Skandinavijoje. Užlipus aukštyn, atsiveria puikūs vaizdai į uostą ir miesto centrą. Lankymas nemokamas.

TEMPPELIAUKIO BAŽNYČIA

Töölö kvartale slepiasi granito oloje iškalta įspūdingo grožio liuteronų bažnyčia. Kaip ir būdinga liuteronams, interjeras minimalistinis, neperkrautas. Bažnyčioj natūrali šviesa krenta per 180 išdėstytų langų, o visą didybę kuria naturali ola bei 24 m. skersmens įspūdingas varinis kupolas. Įėjimo kaina – 3 eur. Bažnyčią lengvai pasieksite, eidami nuo katedros pro centrinę traukinių stotį, kuri 2013 m. „BBC“ buvo paskelbta kaip viena gražiausių traukinių stočių pasaulyje!

Centrinė traukinių stotis

MONUMENTAS KOMPOZITORIUI SIBELIJUI

Netoliese Temppeliaukio bažnyčios (15 minučių pėsčiomis) yra monumentas suomių kompozitoriui Janui Sibelijui. Suomiai jautrūs menui, tačiau jų kūryba pasireiškia ne perdėta puošyba, o įdomiais erdviniais sprendimais, modernu bei minimalistika. Jie stengiasi neužgožti gamtos, o meną įlieti į supančią aplinką. Lyg didelė šiaurės pašvaistė stovi monumentas atminti kompozitoriui. Vargonus imituojanti plieno konstrukcija sudaryta iš 600 triubų sveria 24 tonos. Beje, Sibelijus vargonams muzikos nekūrė.

DIZAINO RAJONAS

Paslampinėkite Helsinkio dizaino rajone. Tai miesto erdvė, kurioje gausu dizaino, mados parduotuvių, įsikūrusios meno galerijos, butikai, muziejai bei restoranai. Čia rasite veikia tokie žymūs ženklai kaip: Marimekko, Moomin, itittala, Artek ir daug daug kitų. Visą dizaino rajono žemėlapį galite rasti čia.

SUOMIŠKA SAUNA

Pirtis neatsiejama suomių gyvenimo dalis. 5,3 milijonus gyventojų turinti šalis turi daugiau nei 3 milijonus saunų! Jos, rodos, yra visur: miestų apartamentuose, sodybose, laivuose, net parlamentas turi pirtis! Sauna ne tik poilsio vieta, jose vysta derybos, sprendžiamos šalies problemos, vykdomi verslo susitikimai. Sako, suomis iš pradžių pastato pirtį, tada stato namą. Nors suomiai visiškai nesigėdi nusirengti prieš nepažįstamus, dėvėti maudymosi kostiumo Jums niekas nedraudžia, nors pagal visas taisykles, pirtyje reikia būti nuogiems. Kodėl nepabandžius? Beje, nenustebkite, jeigu pirtyje suomiai valgys, gers ir garsiai kalbės – tai dalis kultūros. Būdami Helsinkyje skirkite bent valandą poilsiui tikroje suomiškoje saunoje. Rekomenduojame kelias viešas pirtis Helsinkyje, kainos 14-19 eurų:

  • Kulttuurisauna – Ramiame Merihaka miesto rajone, vos kilometro atstumu nuo centro, yra nedidelė pirtis, siūlanti išskirtinę ramybę bei poilsį ant jūros kranto. Jokių fotoaparų, jokio alkoholio. Tik pirtis, karštas dūmas ir tyla. Na ir nuogas kūnas, čia maudymosi kostiumai neleidžiami.
  • Löyly – tiks ieškantiems kažko modernesnio ir šiuolaikiško. Pastatas labai įdomaus dizaino: netaisyklingos formos, medinis. Čia įrengtos trys viešosios pirtys bei yra puikus nusileidimas atsigaivinti tiesiai į jūrą. Ši pirtis labai populiari, todėl turėkite omeny, kad žmonių bus daug ir gali tekti laukti eilėje prie nusileidimo į jūrą.
  • Allas sea pool– šalia turgaus aikštės, priešais prezidentūrą, pačioje miesto širdyje. Čia yra trys baseinai, atskiros moterų bei vyrų pirtys, terasa bei restoranas. Puiki vieta užbaigti dieną Helsinkyje. Kas atvyko keltu, tai tobula vieta, nes po pirties galite tiesiai eiti į terminalą.

Šis Baltasis šiaurės miestas tikrai turi savo veidą, kad ir koks jis bebūtų: šaltas, santūrus, tylus, bet visad nuoširdus. Galbūt nepatirsite čia kultūrinio šoko, tačiau įspūdžių tikrai užteks.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *