Faraonų žemė
Tai kelionė, kurią privalu įgyvendinti (kaina asmeniui 23 doleriai. Ją įsigijome iš vietinės agentūros). Kelionė į Luksorą iš Hurgados nėra labai lengva. Atstumas tarp miestų 285 km. Nusiteikite daugiau nei 5 val. trukmės bildėjimui autobusu. Jau minėjau ankstesniame įraše, jog su autobusais problemų nėra, tačiau tai kelionės nelengvina. Išvykimas iš viešbučio buvo 05:30. Luksore buvome apie 11 val. Važiuojant į priekį buvo vienas sustojimas ganėtinai šiuolaikiškame prekybos centre, kur buvo galima nusipirkti vakarietiškos normalios kavos!
Kelionė užsitęsė dėl nenusakomai daug pristatytų policijos postų kelyje. Egipte kelių policijos beveik nėra, dėl to visi dokumentai, keleivių ar transporto priemonių patikros atliekamos postuose, o jie stovi tiek išvykstant iš miesto, gyvenvietės ar rajono, tiek įvažiuojant į juos. Rodos, autobusas pasiekė normalų greitį, bet ne…Vos įsivažiavus, jis pradeda lėtėti dėl „gulinčio policininko“, o tada visai prilėtina prie posto. Ir taip tęsėsi visą kelionę. Dar vienas niuansas – artėjant prie Luksoro, autobusas važiavo per įvairias nedideles gyvenvietes, o ten greitai nepajudėsi, nes eisme dalyvauja visi: asilai su šimto metų senumo vežimais, karvės, tuk-tukai, dviratininkai, šalikelėje kamuoliu žaidžiantys vaikai, mašinos su priekabomis, stumiami karučiai ir t.t. Visi skuba, visi pypina ir visi nori pirmumo teisės. Pro autobuso langus atsiskleidžia tikras vietos gyvenimas ir nūdiena, o vaizdai primena istorijos vadovėlyje išspausdintas iliustacijas, kai šalia Nilo esančiuose derlinguose laukuose auginamos įvairios kultūros, žvejoja žvejai, jaučiai su primityviu arklu ariantys žemę, nuo datulių svyrančios palmės horizonte ir svilinanti saulė. Toks mus pasitiko Luksoras, vos tik įvažiavome.
