Lagodekhi nacionalinis parkas: kelias iki Ninoshkhevi krioklio

Gruzijos pasienio miestelis Lagodekhi garsėja savo nacionaliniu parku ir jame šniokščiančiais kriokliais, kurių parke yra du: Ninoshkhevi ir Black Grouse. Iki Ninoshkhevi reikia eiti 8,5 km, apie 4,5 val. O iki antrojo – apie 9,5 km. Mes pasirinkome trumpesnį maršrutą. Ninoshkhevi krioklys krenta iš 40 metrų aukščio ir yra laikomas vienu gražiausiu visoje Gruzijoje.

Nesame patyrę ‘haikintojai”, neturim jokių specialių batų ar aprangos, tuo labiau įgūdžių. Internete neradome kažkokių perspėjimų, ar atsiliepimų apie trasos sudėtingumą, tai manėme, jog bus tiesiog gražus pasivaikščiojimas gamtoje. Toli gražu… Iki įėjimo į parką vykome taksi iš Lagodekhi miesto. Patariame iš karto pasiimti taksi vairuotojo telefoną, jog galėtų Jūsų atvykti sutartu laiku pasiimti. Kaina į abi puses mums kainavo 20 larių. Jau važiuojant link parko supratome, kad laukia smagi išvyka.
"Vairuotojas klausia: - O jūs bent peilį turite? Mes juokdamiesi klausiame atgal: - Ne, o kam tas peilis? – O ką darysit pamatę šerną , vilką ar mešką? Pasirodo, jis nejuokavo, laukinių gyvūnų ten knibžda. Vairuotojas mums paskolino savo peilį ir tada supratome, kad romantiškai nepasivaikščiosim."
Prie įėjimo yra reindžerio postas, kuriame reikia atsižymėti visiems pradedantiems maršrutą. Reindžerio tądien nebuvo, na ką gi! Mes juk drąsūs, su peiliu. Trasa prasideda nuo Gurgeniani informacijos centro ir eina palei Ninoskhevi upę. Upė akmenuota, nėra labai gili, maždaug iki juosmens, bet srauni! Trasa pažymėta raudonais ar oranžiniais ženklais ant medžių , vietomis- akmenų. Problema, jog tuos ženklus ne taip lengvai pamatysi: kai kurie nusitrynę, o kitur iš vis jų nėra. Mes tik pradėję žygį pusvalandį stoviniavome vienoj vietoj, nesuprasdami, kur eiti. Jokių nuorodų, jokių ženklų, žemėlapio, Google maps neveikia. Prasidėjo panika ir norėjom spjaut į viską ir važiuoti atgal. Bet kaip tik tuo metu pamatėme žmones, tai buvo lenkų pora, kurie ėjo su profesionaliu vedliu! Prisijungėme prie jų, ir žygis prasidėjo. Niekada dviese nebūtume praėję be profesionalo pagalbos. Kelias veda miško keliukais, bruzgynais, teko skintis per krūmus, braukti nuo veido šakas. Tam nebuvom pasirengę. Apsirenkite tokiai išvykai tinkamai: batai tvirtu padu, ilgos kelnės, bliuzonai, nes lengvai galima susibraižyti kojas ir rankas į išsikerojusias šakas. Kad pasiekti krioklį teko eit per nuvirtusius medžius virš upės, per nuridentus akmenis, slidžias apsamanojusias uolas, o pačioje pabaigoje prasidėjo dar rimtesnis kopimas, kur ne vietoj padėta koja galėjo kainuoti nelengvą traumą. Be kitų pagalbos ir stiprių rankų vieni du nebūtume susitvarkę.
Be abejo, krioklio grožis buvo vertas įdėtų pastangų ir rizikos. Toks “lengvas” pasivaikščiojimas mums užtruko apie 5 val. (su visais poilsio sustojimais). Bet kuriuo atveju, tai buvo geriausia mūsų patirtis, kurią minime iki šiol.

Patarimai, jeigu nuspręsite keliauti:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *