Azerbaidžano deimantas – Šeki

Azerbaidžane turėjome numatę dar vieną lankymo tašką – Šeki miestelį. Išsiilgę romantikos, keliavome naktiniu traukiniu iš Baku, specialiame dviviečiame miegamam kupe. Tokios prabangos kaina asmeniui -16 manatų. Į kainą taip pat buvo įskaičiuoti ne vieną turistą matę, bet švarūs, rankšluosčiai su patalyne. Turėjome dvi lovas, tokio ilgio, kad aukštesnis paauglys vos tilptų. WC bendras, apie dušą nėra kalbų. Traukinys senas, garsiai puškuojantis, linguojantis ir barškantis. Miegoti nepavyko ne dėl to, kad kojas sulenkus stačiai reikėjo laikyti pernakt, bet dėl siaubingų bėgių sujungimų ir traukinio dundėjimo. Kelionė truko 9 valandas. Išvykę 22 val. Iš Baku, 7 ryto jau stovėjome Šeki geležinkelio stotyje. Iki miestelio centro važiavome taksi, nes pėsčiomis pasiekti buvo per toli. Automobilio patiems ieškoti nereikėjo, taksistai jau laukė išsirikiavę patys. Iki Šeki autobusų stoties nuvykome už 5 manatus. Stotyje palikome saugoti savo lagaminus (viena valanda saugojimo 0,20 AZN) ir patraukėme senamiesčio link.

Šeki nedidelis su savotiška aura miestelis, apsuptas kalnų ir ąžuolynų. Miestą įkūrė iraniečiai, vėliau čia viešpatavo osmanai, gruzinai ir kiti. Šeki turistus vilioja savo jaukiomis senamiesčio gatvėmis, lauko akmenimis sutvirtintas namais, grakščiai besistiebiančiais minaretais bei įspūdingais išlikusiais Chano rūmais. Kadaise Šeki garsėjo čia auginamais šilkaverpiais, kurie priviliodavo daugybę pirklių ir jų pinigų. Miesto didybę ir turtus mena puošnūs Chano rūmai. Iki pačių Chano rūmų teko gabalėlį kelio paeiti, tačiau laikas visai neprailgo, nes einant matėm kaip bunda ir dienai ruošiasi miestas. Rytas Šeki ramus ir lėtas: mečetėje vyko Korano skaitymo pamokos, kepėjos pradėjo kepti lepioškes, mėsininkas ruošė skerdieną pardavimui, langines plačiai atvėrė arbatinės ir kavinės.

Pirmieji žiemos rūmai kainavo asmeniui 2 AZN, už šią kainą mums dar pravedė greitą ekskursiją rusų/anglų kalba. Nuo žiemos rūmų kelias vedė link kalvos kur didingi, šimtamečių ąžuolų pavėsy, stovėjo Caravan Saraj rūmai. Kaina asmeniui 2 AZN. Vieniems vaikščioti po rūmų menes neleido, kartu ėjo gidas, kuris trumpai susakė informaciją ir akylai stebėjo, jog nieko ginkDiev nenufotografuotume (už pinigus irgi neleido). Interjeras pritrenkiantis! Mozaikos, drožiniai, sienų tapyba…Ilgai grožėjomės žmogaus rankomis sukurtais pasakiškais interjerais.


Esant Šeki būtinai prisėskite paragauti vietinės baklavos. Ji tiesiog skęsta meduje. Savotiško turtingo skonio, puikiai dera su stipria juoda arbata. Būdami Azerbaidžane gerkite juodą arbatą, o ne kavą, čia arbata patiekiama su abrikosų džemu. Labai gardu! Ir paragaukite piti. Kainuoja apie 5 manatus. Tai moliniame inde troškinta aviena su sultiniu. Piti valgoma tokiu būdu: į atskirą indą perpilkite sultinį, mėsą su avinžirniais moliniame inde sumaigykite šakute, o į sultinį priplėšykite duonos. Gaunasi sriuba su antru patiekalu viename. Sotus ir gana riebus patiekalas.
Mes Šeki sustojome tik dienai, tiksliau geram pusdieniui, nes toliau mūsų kelias vedė link Gruzijos. Jeigu turite ir galite skirti miesteliui daugiau laiko, pasiimkite nakvynę. Šalia yra kalvos, galima eiti į žygį, pasimėgauti gamta. Nors vietiniai perspėja, jog miškai pilni meškų, šakalų bei vilkų todėl geriau eiti su patyrusiu vedliu- saugiau ir nedaug kainuoja.
Apie kelionę į Gruziją bei sienos kirtimo niuansus skaitykite kitame įraše.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *