Tikros Graikijos paieškos ir rytinės Kretos lankytinos vietos
Tikrąją Graikiją Jūs rasite ne turistų nugultuose paplūdimiuose, ar mėlynose įlankose, tikroji Graikija laukia išsibarsčiusiuose kaimeliuose, jų baltais skalbiniais nukabinėtuose skerstgatviuose, kur slampioja vietinės katės, dienos naujienomis dalinasi vietiniai gyventojai, kur pro langus girdisi barškantys puodai, sklinda kepamos žuvies kvapas, o tavernose n-ioliktą puodelį kavos geriantys senjorai lošia bagamoną…Kiekvienas miestukas ir kaimelis savaip žavus ir mielas. Vieni stūkso aukštuose kalnuose, kiti – mėgaujasi gyvenimu jūros pakrantėse. Šis įrašas apie mūsų aplankytus rytinės Kretos miestelius bei šalia jų esančius lankytinus objektus.
AGIOS NIKOLAOS
Agios Nikolaos tikras Kretos San Tropezas: čia gausu stilingų kavinių,barų, spalvingų tavernų bei elegantiškų parduotuvių. Vienas gražiausių salos miestelių įsikūręs Mirabelo įlankoje, prie Voulismeni ežero bei apjuostas rytiniais kalnais. Dienos metu Agios gyvena kiek mieguistą gyvenimą, bet viskas pradeda pulsuoti ryškiomis spalvomis, vos saulei pradedant leistis. Miestelio centras nedidelis, pagrinde, visas veiksmas sukasi aplink centrinę prieplauką, bei šalia jos nusidriekusioje pakrantėje. Dienos metu uostą puošia margaspalviai laivai, o naktį įlanka nusidažo tavernų skleidžiamų šviesų atspindžiais. Nepatingėkte pasikelti į kalną, nuo kurio puikiai matysis Voulismeni ežeras, susijungiantis su jūra, bei Agios pakrantė. Legendos pasakoja, jog tai ežeras be dugno. Tokie pasakojimai gimė turbūt dėl to, jog jis labai gilus- giliausia vieta siekia 64 metrus! Kai 1944 m. vokiečiai traukėsi iš Kretos, šiame ežere jie palaidojo visą savo karinę medžiagą.
Agios turi du pagrindinius miesto paplūdimius. Populiariausias centre esantis Kitroplatia smėlio paplūdimys. Vos 10 minučių nuo pastarojo, prie laivų prieplaukos, yra kitas smėlio paplūdimys – Ammos. Pleže gultai ir skėčiai mokami: 3 eur. skėtis, gultai – po 2,5 eur. Bet smėlio paplūdimyje galima patogiai įsitaisysi ir ant savo rankšluosčio. Mums labai patiko kiek atokiau esanti poilsio zona, paplūdimiu jos nepavadinsi, Kimzu Sea Lounge. Krantas nusėtas nedideliais akmenukais, bet pati teritorija apsodinta žolyte, palmėmis, veikia kavinė, yra dušai, internetas, o ir gultų bei skėčio kainos pigesnės- skėtis 2,5 eur., gultai po 2 eur.
Agios bene populiariausia išvyka laivu link Spinalongos salos. Skaitykite atskirą įrašą apie ekskursiją čia. Vos 3 kilometrai nuo kurorto yra Kretos alyvuogių aliejaus ferma (ang. Cretan olive oil farm). Puiki atrakcija tiek suaugusiems, tiek keliaujantiems su vaikais. Sumokėję 3 eur. susipažinsite su alyvuogės keliu nuo jos nuskynimo iki paskutinio išspausto aliejaus lašo, galėsite pasivaikščioti alyvmedžių giraitėse, ar aplankyti fermoje auginamus naminius gyvūnus: asiliuką, ožkas, antis bei vištas. Pusvalandis kelio nuo alyvuogių fermos, netoli Neapolio kaimo, ant stačio Kavalaras kalno šlaito, stovi XVI a. Kremasta vienuolynas. „Kremasti“ reiškia kaboti. Ir tikrai, žvelgiant į vienuolyną, atrodo, kad jis tiesiog pakabintas ant kalvos. Pasikėlus viršun, mus užtvindė ramybės ir tylos banga, kur girdėjosi tik pralekiančio vėjo gūsiai ir kalnus dengiančio miško ošimas. Vienuolyne mus pasitiko vienuolė, kuri anglų kalba kaip įmanydama stengėsi papasakoti vienuolyno istoriją. Pasirodo, turkų valdymo metais, čia veikė slapta mokykla.
DZEUSO URVAS
Kretos sala laikoma legendine graikų dievų tėvo Dzeuso gimtine. Anot mitologijos, Dzeusas gimė rytinėje salos dalyje, Dikti kalno oloje, netoli Psychro kaimelio. Kelias link urvo vingiavo per kalnus, per Lasiti plynaukštę, derlingas lygumas, alyvmedžių giraites bei vynuogynus, pro autentiškus miestelius, bei pakelėse iš akmens luitų statytus malūnus…Važiuodami įsitikinkite, kad navigacija veda naujuoju keliu, nes senasis kelias veda per kaimelius ir baladotis teks kur kas ilgiau.
Iki urvo tenka eiti apie 800 metrų pėsčiomis į kalną. Yra keli būdai kaip galite pasiekti Dzeuso urvą. Pirmas kelias eina į kairę nuo stovėjimo aikštelės, jis naujas, iš didelių akmenų, patogus eiti ir švelniai statėja. Minusas šio kelio, jog tenka eiti plieskiant saulei, nes nėra jokio šešėlio. Nors daugelis turistinių vadovų įvardija, jog kopti reikia 45 minutes, mes įveikėme atstumą per 20 minučių. Kitas kelias prasideda į dešinę nuo parkingo. Šis kur kas sudėtingesnis, reikalauja patogios avalynės, daugiau ištvermės, bet jis eina palei medžių šešėlius. Trečias variantas tingintiems ir pavargusiems – joti asiliuku. Laimei, daugelis turistų eina savom kojom, ir vargšai gyvūnai gali ilsėtis.
Užkopus į viršų, teko leistis į drėgną, vėsų bei tamsų urvą. Nors po saulės kaitrių spindulių tai buvo tikra atgaiva kūnui. Yra dvi pagrindinės kameros – prieangis ir pagrindinė erdvė su stalaktitų bei stalagmitų sukurtais šedevrais, savo grožiu prilygstantiems Gaudi architektūrai. Vis labiau leidžiantis, laiptai darėsi slidesni, labiau apsamanoję. Pačiame urvo dugne, monetų primėtytas, telkšo nedidelis ežeriukas. Urve užtrukome iki 10 minučių.
Nuoširdžiai, urvas nevertas 6 eurų. Bet kaip ir visoje Kretoje, vietiniai bando kaip įmanoma daugiau pasipelnyti iš atvykstančių turistų. Urvo grožio nematyti per lankytojų gausą, nes niekas nekontroliuoja, kiek žmonių patenka į vidų, tad tenka žiūrėti arba į kito turisto pakaušį, arba po kojom, nes viduje tamsu ir slidu. Mums asmeniškai didesnį įspūdį paliko pats kelias iki objekto, bei atsivėrę vaizdai į Lasiti plynaukštę.
KAINOS: Parkingas prie urvo – 2 eur.
Įėjimas – 6 eur. Asiliukų taxi – 10 eur./ 15 eur – į abi puses.
MOCHLOS
Nedidelis Mochlos žvejų kaimelis įsikūręs 38 km. nuo Agios Nikolaos. Kelias vedė pakrante, o sulig kiekvienu posūkiu Kreta pasirodydavo visu savo gražumu: su uolėtomis pakrantėmis, smėlio paplūdimiais, alyvmedžiais nusidriekusiais laukais, tolumoje esančiais kalnais, mažomis pakelės gyvenvietėmis. Iki Mochlos paskutinius 5 kilometrus teko vingiuoti stačiais kalnų keliukais, kol galiausiai nusileidome į jūros bangų skalaujamą kaimelį. Maža pakrantė apstatyta nuostabiomis tavernomis, siūlančiomis šviežius aštunkojus bei kitas jūros gėrybes. Prieš keliaujant, išsimaudėme viename iš paplūdimių, kuris buvo tiesiog centre, šalia visų kavinių.
IERAPETRA
Nuo Mochlos leidomės 30 kilometrų žemyn, į Kretos pietuose esantį Ierapetra miestą, kuris yra piečiausias Europos taškas. Tai tylus, ramus, lėtas miestas, su ilga nusitęsusia pakrante, mėlynos vėliavos paplūdimiais bei puikiai išlikusia Venecijos laikų XIII a. pilimi „Kales“. Sezono metu Ierapetrą atakuoja turistai, norintys pasiekti auksinių paplūdimių salą – Chrisi. Tai viena iš 81-os Kretos negyvenamų salų, 5 km ilgio ir 1 km pločio. Tikras rojaus kampelis žemėje. Gegužės mėnesį mums plaukti buvo per vėsu, o jūra buvo labai banguota, tad nuo minties aplankyti europinius maldyvus susilaikėme. Bet atvykus vasaros įkaršyje, iš Ierapteros prieplaukos laivai plaukia kas 15-20 min. 25 eur. kainuojanti kelionė trunka valandą laiko.
Tai tik keletas miestelių rytinėje Kretos dalyje. Daug panašių kaimelių liko užnugaryje, nes tiesiog nebuvo tiek laiko stoti kiekviename jų. Jeigu keliausite savarankiškai, nepabijokite ekspromtu sustoti turistų vadovuose nepažymėtuose miesteliuose, jie tikrai turi kuo nustebinti.